„Medicina man – tai ne tik gydymas, bet ir buvimas šalia sudėtingiausiose gyvenimo situacijose,“ – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus vidaus ligų gydytoja Sigita Plungienė. Holistinis požiūris į žmogų ir noras padėti senjorams susigrąžinti savarankiškumą tapo jos kasdienio darbo pamatu, už kurį pacientai atsidėkoja jautriausiais žodžiais.
Nuo fronto seselės pavyzdžio iki rezidentūros Šiauliuose
Gydytojos Sigitos kelias į mediciną nebuvo atsitiktinis, nors ji pati pabrėžia, kad šią sritį rinkosi, nes domino ne ekonominės perspektyvos, bet intencijos padėti. Polinkis rūpintis kitais galbūt užkoduotas ir šeimos istorijoje – jos močiutė Antrojo pasaulinio karo metais fronte slaugė sužeistuosius.
Nors kilusi iš Kelmės, kur baigusi vidurinę mokyklą išvyko į Kauno medicinos universitetą, S. Plungienė savo profesinį ir šeimos gyvenimą tvirtai susiejo su Šiauliais. Čia 2014 metais ji atvyko studijuoti rezidentūros, kurią baigusi liko dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Padirbėti teko Skubiosios medicinos pagalbos ir kituose skyriuose. Pastaruosius ketverius metus kaupusi patirtį Gastroenterologijos endokrinologijos skyriuje su sunkios būklės, skubiais ir onkologiniais ligoniais, gydytoja subrendo naujam etapui – geriatrijai.
Domino galimybė matyti visumą
Prieš metus ligoninėje atidarytas modernus Geriatrijos skyrius gydytojai tapo impulsu specializuotis iš naujo. S. Plungienė pasakoja, kad būtent ši sritis leidžia jai pilnai save realizuoti kaip vidaus ligų gydytojai.
„Mane patraukė galimybė pažiūrėti į žmogų iš visų kampų, o ne tik iš siauros specialistų perspektyvos. Geriatrijoje mes ne tiesiog greitai išgydome vieną patologiją – mes sprendžiame daugybę problemų vienu metu: nuo širdies nepakankamumo ar infekcijų iki mitybos nepakankamumo ir emocinės būklės korekcijos,“ – pasakoja gydytoja.
Anot specialistės, darbas su senjorais reikalauja didelės įžvalgos derinant vaistus, nes vyresniame amžiuje šalutiniai poveikiai pasireiškia dažniau ir stipriau. Dažnai tenka koreguoti daugybę metų vartojamus preparatus, kurie pacientams sukelia silpnumą ar griuvimo riziką.
Geriatrija – ne tik slauga, bet ir sudėtinga diagnostika
Nors dažnai manoma, kad geriatrijos skyriuose dominuoja tik lėtinės ligos, gydytojos S. Plungienės kasdienybė rodo ką kita. Pasak specialistės, šiame skyriuje yra itin daug potencialo vidaus ligų diagnostikai, nes pacientai pasižymi polipatologija – t. y. vienu metu serga daugybe skirtingų ligų, kurias reikia koreguoti kompleksiškai.
„Mūsų pacientai susiduria ne tik su lėtinėmis išeminėmis galvos smegenų ligomis ar širdies nepakankamumu. Čia diagnozuojame ir onkologinius susirgimus, infekcines ligas ar net retas patologijas, tokias kaip antinksčių nepakankamumas, hipofizės adenoma. Taip pat stebime ir gydome cukriniu diabetu sergančius senjorus“, – darbo specifiką aiškina gydytoja.
Ypatingas dėmesys skyriuje skiriamas šioms sritims:
Mitybos korekcijai: Mitybos trūkumai senatvėje yra įprasta, tačiau pavojinga problema, po kuria gali slėptis rimti sveikatos sutrikimai. Papildžius racioną specialiais baltyminiais papildais, pasiekiamas akivaizdus sveikatos pagerėjimas.
Medikamentų peržiūrai (depreskripcija): Vyresniems žmonėms dažnai pasireiškia stiprūs šalutiniai vaistų poveikiai. Gydytoja akcentuoja, kad eilę metų vartoti tie patys vaistai nuo hipertenzijos senatvėje gali tapti pavojingi – kraujospūdis gali nukristi per žemai, sukeldamas galvos svaigimą ir didelę griuvimo riziką. Todėl skyriuje vaistų dozės kruopščiai peržiūrimos ir derinamos.
Psichosomatinei būklei: Daugeliui pacientų pasireiškia depresijos, miego sutrikimų ar nerimo simptomai. Tik suvaldžius šias būsenas kartu su fizinėmis ligomis, gaunamas geras gydymo atsakas.
Savarankiškumo atkūrimui: Kineziterapijos užsiėmimai derinami su nemedikamentinėmis priemonėmis. S. Plungienė pastebi, kad socialinis aspektas čia ne mažiau svarbus – pamatę kitus besigydančiuosius, pacientai drąsiau ima į rankas vaikštynes, peržengia vidinius barjerus ir taip išsaugo galimybę judėti saugiai, išvengiant traumų.
Nors gydytoją labiausiai domina „sveiko amžėjimo“ koncepcija, skyriuje ji susiduria su realybe, kurioje dominuoja lėtinės ligos ir polipatologija. Tačiau didžiausia pergalė personalui – kai po gydymo kurso senjoras namo grįžta galėdamas pats apsitarnauti.
„Kai senjoras vėl gali gyventi savarankiškai – tai jau yra gerai. Mes darome viską, kad amžėjimas būtų orus. Kartais tai reiškia pagalbą peržengti psichologinį barjerą ir pradėti naudotis vaikštyne, o kartais – tiesiog išklausymą ir emocinį palaikymą,“ – teigia S. Plungienė.
Šiame procese dalyvauja visa komanda: kineziterapeutai skatina judėti, slaugytojos rūpinasi priežiūra, o gydytojai derina medicininį gydymą su nemedikamentinėmis priemonėmis.
Pacientų padėkos: „Jautėmės kaip geriausioje sanatorijoje“
Geriausias gydytojos ir viso skyriaus komandos darbo įvertinimas – gausios ir nuoširdžios pacientų padėkos. Ligoniai vertina ne tik profesionalią pagalbą, bet ir tai, kad po „ligonio chalatu čia matomas žmogus“.
„Išeinu iš skyriaus pastiprinta, geros nuotaikos ir kupina tikėjimo,“ – rašo Z. Staponkienė.
„Ačiū už Jūsų šiltas rankas ir padrąsinančius žodžius. Jautėmės kaip geriausioje sanatorijoje,“ – dėkoja 6-osios palatos pacientės Elena ir Stefanija.
„Matosi, Jūs mylite savo gyvenimą ir esate maloni su savo ligoniais,“ – džiaugiasi pacientai gydytojos S. Plungienės nuoširdumu.
Pati gydytoja į šiuos žodžius žiūri kukliai. Pasak jos, pacientai labiausiai vertina pastangas išsaugoti jų orumą: „Atrodo, padarome paprastus dalykus, bet kai žmogui skauda, o jis pajaučia pagerėjimą ir nuoširdų dėmesį – jis lieka dėkingas.“
Šeimos palaikymas ir profesinis saugumas
Nepaisant įtempto darbo ir emocinio krūvio būnant šalia „egzistencinių kovų“, gydytoja Sigita Plungienė džiaugsmą randa šeimoje. Su vyru jie augina du vaikus – keturiolikmetį sūnų ir dvejais metais jaunesnę dukrą. Paklausta, ar norėtų, kad vaikai pasektų jos pėdomis, gydytoja išlieka tolerantiška: „Tėvai negali vaikams nutiesti kelių, jie patys turi rasti ir pasirinkti savo kelią.“
Pati gydytoja S. Plungienė savo kelią jau rado – tai moderni geriatrija, kurioje medicinos mokslas susitinka su paprastu, bet esminiu žmogiškumu.
Saugi šiame kelyje gydytoja jaučiasi dar ir todėl, kad dirbti tenka su patyrusia kolege, buvusia Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja, vidaus ligų gydytoja Daiva Jautakiene. Jos paramą jauna specialistė jautė ir rezidentūros metais, kai drauge teko dirbti ir Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, ir Gastroenterologijos endokrinologijos skyriuje.
„Esame dvi gydytojos šiame skyriuje. Kai ligoninės direktorius pasiūlė darbą naujame skyriuje, abi ryžomės šiam iššūkiui, dalyvavome privalomuose mokymuose,“ – prisimindama pradžią, kai buvo įkurtas naujas skyrius, pasakoja Geriatrijos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė. Tiesa, administracija ieškojo profesionalių geriatrų, bet jų net ir Lietuvos mastu nėra daug, dėl to ilgai negalėjo atidaryti jau įrengto skyriaus. Šiuo metu skyriuje reiktų dar bent vieno gydytojo, nes dviese dirbti yra pakankamai sunku. Ypač kai užklumpa ligos, atostogos ar konferencijos, šešiolikos lovų skyriuje likus vienai gydytojai yra ką veikti.
Abi gydytojos patenkintos, „nėrusios“ į šią sritį, nes yra pakankamai įdomu, gali daug padėti senjorams, kurie skyriaus personalo pastangomis yra patenkinti ir tai išsako nuoširdžiomis padėkomis. „Gydytoja Sigita labai kruopšti, labai mylima pacientų ir kolegų. Buvo vertinama ir Gastroenterologijos endokrinologijos skyriuje, ir čia abi labai džiaugiamės, kad dirbame kartu“, – sako Geriatrijos skyriaus vedėja D. Jautakienė apie jaunesniąją kolegę ir neslepia, kad turi ko iš jos pasimokyti. Mat geriatrijos paslapčių abi gydytojos sėmėsi skirtingose mokyklose. „Aš mokiausi Vilniuje, Sigita – Kaune,“, – džiaugiasi vedėja galimybe sugretinti mokyklų patirtis, puikiai derančias moderniame ligoninės Geriatrijos skyriuje.
Nuotr.
Prieš metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje duris atvėręs modernus Geriatrijos skyrius vidaus ligų gydytojai Sigitai Plungienei impulsu specializuotis į geriatrijos sritį. (Zitos Katkienės nuotr.)
About the Author
