Gydytojo darbas – pilnas iššūkių, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir greitos reakcijos. Tačiau Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centre dirbanti gydytoja pediatrė, vaikų pulmonologė Inga Katinienė įrodė, kad niekada nevėlu pildyti savo svajones. Užauginusi keturis vaikus ir po ilgos pertraukos grįžusi į medicinos studijas, šiandien ji džiaugiasi radusi savo vietą stiprioje profesionalų komandoje. Pacientų ir kolegų vertinama už nuoširdumą, stropumą, įsiklausimą, nuoširdų rūpestį, ir ligoninės administracijos nominuota garbingam apdovanojimui bei įvertinta direktoriaus padėka.
Prioritetas – šeimai, bet svajonė neišblėso
Iš Šakių rajono kilusi Inga Katinienė medicinos kelią pasirinko neatsitiktinai. Jos giminėje yra nemažai medikų, o ir tėvai labai norėjo bei skatino dukrą sukti į šią sritį. Mokslai sekėsi puikiai, todėl Inga sėkmingai įstojo į Lietuvos Medicinos akademiją (LMA) Kaune.
Visgi, baigusi šešerių metų pagrindines medicinos studijas, mergina rezidentūros iškart nepasirinko. Tam įtakos turėjo ne tik dvejonės dėl specialybės, bet ir asmeninis gyvenimas – buvo sukurta šeima, gimė vaikai. Jauna gydytoja pasirinko kitą kelią, kuriame prioritetu tapo namų židinys. Augindama atžalas Inga dirbo farmacinėje kompanijoje, tačiau širdyje jautė, kad tai – ne jos vieta.
„Turiu savo ratuką, kuriame ir sukuosi“, – šiandien šypsosi gydytoja. Šiuo metu jos ir vyro Eligijaus šeimoje auga keturi vaikai. Vyriausiajam Matui – jau 25-eri ir jis Vilniaus universitete eina tėvų pėdomis – studijuoja mediciną. Dukra Darija Kaune mokosi kosmetologijos, o jaunesnieji Rapolas ir Kasparas dar yra moksleiviai.
Kai mažiausias sūnus paaugo, Inga suprato – laikas grįžti prie to, kas buvo atidėta ir prieš aštuonerius metus įstojo į LSMU vaikų ligų rezidentūrą.
Inga nusprendė pasirinkti vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos specializaciją. Prieš trejus metus sėkmingai baigusi rezidentūrą, ji įgijo abiejų sričių gydytojos diplomą.
Šiandien Inga džiaugiasi tokiu sprendimu: „Dabar turiu dvi specialybes, kurios viena kitą puikiai papildo. Darbo pobūdis priėmimo skyriuje kitoks – čia matai labai daug visko, todėl nepamiršti bendrosios pediatrijos, o kaip specialistė puikiai pritaikau ir pulmonologijos žinias“.
Užauginusi keturis vaikus, gydytoja pripažįsta, kad praktiniame darbe jaučia didžiulį privalumą – ji visiškai nebijo prieiti prie mažųjų pacientų, puikiai supranta jų ir tėvų psichologiją.
Kelias į Šiaulius ir baimių išsisklaidymas
Baigus studijas, kolegė Ingai rekomendavo pasidomėti Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centre, kuris kaip tik ieškojo budinčio gydytojo pediatro. Šiauliai gydytojai buvo visiškai nepažįstamas miestas, ligoninė – taip pat. Vienintelis pažįstamas veidas buvo skyriaus vadovė Gitana Bykova, su kuria teko kartu dirbti rezidentūros metu.
„Dėl to nebuvo didelės baimės atvažiuoti. Žinojau, kad dirba kompetentingas žmogus, kuris, prireikus pagelbės ir patars“, – prisimena I. Katinienė. Darbo sąlygos ir siūlomos galimybės Kaune gyvenančiai gydytojai tiko, todėl ji nusprendė pabandyti.
Šiandien, po trejų darbo metų, gydytoja drąsiai sako, kad visos pradinės baimės išsisklaidė. Nors ji su šeima tebegyvena Kaune, o dirba Šiauliuose ir Panevėžyje, toks ritmas jai tinka.
„Vairuoti man patinka. Važiavimui skirtą laiką išnaudoju produktyviai – klausausi audio knygų, paskaitų. Net būnant namuose taip produktyviai laiko išnaudoti ne visada pavyktų, nes namie norisi laisvalaikio ir pabuvimo su šeima“, – pasakoja medikė, artimiausiu metu neplanuojanti keisti gyvenamosios vietos. Keltis gyventi į Šiaulius ar Panevėžį šeima galbūt galvos tik tuomet, kai užaugs ir namus paliks visi vaikai.
Dinamiškas darbas be monotonijos
Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centrą, į kurį atkeliauja vidaus ligų profilio sveikatos sutrikimų turintys vaikai (su chirurgine patologija bei traumas patyrę mažieji nukreipiami į Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą), priklausomai nuo sezoniškumo, per parą vidutiniškai apsilanko apie 20-60 pacientų. Vasarą dienomis būna ramiau, tačiau vakarop ir naktį srautas pastebimai išauga. Šaltuoju sezonu darbas vyksta intensyviai beveik visą parą.
Gydytoja pastebi, kad dalis tėvų į Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centrą atvyksta tiesiog nenorėdami laukti eilėse pas šeimos gydytoją. Tai sukuria papildomą krūvį personalui, nes vaiką reikia apžiūrėti ir skirti ambulatorinį gydymą. Tiesa, tėvų viltis „praeiti greičiau“ ne visada pasiteisina – pacientai priimami pagal būklės skubumą, tad tiems, kuriems reikalinga tik ambulatorinė pagalba, tenka palaukti.
I. Katinienei darbas priėmimo skyriuje patinka dėl savo dinamikos: „Čia didesnė įtampa, didesnė kaita, daugiau iššūkių, reikia greitai reaguoti – nėra jokios monotonijos“.
Skyriuje veikia aštuonios stebėjimo palatos, kur gydytojai prisiliečia prie ramesnės pediatrijos ir gali pamatyti savo darbo vaisius. „Kai skiri ambulatorinį gydymą ir išleidi namo, rezultato nematai – pacientą toliau stebi šeimos gydytojas. O stebėjimo palatoje pats matai, kaip vaikui pagerėja, gydymas pasiteisina ir pacientas išleidžiamas namo ramia širdimi. Aišku, būna ir tokių atvejų, kuomet reikalingas tęstinis gydymas stacionare, tuomet pacientas perkeliamas į skyrių“, – pasakoja gydytoja.
Be įprastų stebėjimo palatų, skyriuje yra viena atskira palata (skirta naujagimiams, kūdikiams bei onkologiniams ligoniams apsaugoti nuo kontaktų), izoliacinė palata – užkrečiamosiomis ligomis sergantiems vaikams bei intensyviosios terapijos palata, kurioje stabilizuojami ūmios būklės pacientai prieš juos perkeliant į stebėjimo palatą arba kitus skyrius.
Sustyguotas darbas ir saugumo jausmas
Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centre šiuo metu trūksta gydytojų, todėl I. Katinienei, kaip ir kitiems kolegoms, kartais tenka dirbti ir papildomai. Tačiau nuovargį atperka nuostabi aplinka ir komanda.
Gydytoja negaili geriausių žodžių savo kolegoms ir slaugytojoms: „Kolektyvas labai stiprus. Gydytojai sulaukia didžiulės pagalbos iš profesionalių slaugytojų. Šio skyriaus unikalumas – viskas yra nepriekaištingai sustyguota, nuo švaros iki gydomojo darbo. Visi žino, kas ką ir kada turi daryti, nėra jokio chaoso. Dirbame ranka rankon. Smagu, kai jautiesi visiškai saugus, dirbdamas savo darbą“.
Džiaugiasi gydytojos darbu ir centro vadovė Gitana Bykova bei slaugos administratorė Zita Abakienė, nes jau įsitikino, kad tai ypač aukštos kvalifikacijos, labai rūpestinga gydytoja, pasirengusi padėti ir patarti.
Matydama daug buvusių kurso draugų, kurie po sunkių studijų pasuko visiškai kitais keliais, Inga Katinienė džiaugiasi nepasidavusi. Darnus kolektyvas, saugi aplinka ir kasdienis prasmės pojūtis Šiauliuose patvirtina – jos sugrįžimas į mediciną yra teisingas ir lauktas žingsnis.
About the Author
