- Kultūrinėse veiklose dalyvauja mažiau nei pusė (42,7 proc.) vyresnio amžiaus asmenų.
- Tik 2 iš 60 savivaldybių planuoja priemones vyresnio amžiaus asmenims.
- Savanoriauja tik apie 10 proc. senjorų, o valstybė 2023–2025 m. nesiėmė priemonių šiai sričiai skatinti.
Valstybės kontrolės atlikto audito „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ rezultatai rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų įsitraukimas į kultūros ir savanoriškas veiklas skatinamas nepakankamai. Auditorių teigimu, tam trūksta strateginio valstybės dėmesio, tikslingų priemonių planavimo ir duomenų apie realius vyresnio amžiaus asmenų poreikius.
„Investicija į aktyvų senėjimą šiandien yra efektyvus būdas rytoj mažinti išlaidas sveikatos apsaugai ir socialinei globai. Savanorystė vis dar klaidingai laikoma tik jaunimo veikla, o senjorų įtrauktis į kultūrą palikta savieigai. Jei nekeisime šio požiūrio dabar, už šiandienos pasyvumą ateityje sumokėsime gerokai didesnę kainą. Todėl aktyvaus senėjimo skatinimui reikalinga nuoseklesnė ir stipresnė valstybės politika“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Kultūros politika – be aiškaus dėmesio vyresniems žmonėms
Kultūrinė veikla yra populiari tarp vyresnių žmonių, tačiau jų įsitraukimas išlieka ribotas. Auditoriai nustatė, kad valstybės strateginiuose dokumentuose trūksta prioriteto skatinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį, o Kultūros ministerijos planai orientuoti tik į bendrą veiklų prieinamumą.
Net ir tokios tikslinės iniciatyvos, kaip beveik trečdalyje savivaldybių vykdomas „Socialinis receptas“, apimantis ir kultūros veiklų pasiūlą, neužtikrina laukiamo proveržio. Tarp Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų trūksta bendradarbiavimo, todėl nepasiekiama tikslinė vienišų, pasyvių senjorų grupė, prarandama galimybė pagerinti jų gyvenimo kokybę, per kultūrą stiprinti socialinę įtrauktį, psichikos ir emocinę gerovę.
Audito rezultatai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių kultūriniai poreikiai Lietuvoje taip pat beveik nevertinami. Tik 2 iš 60 savivaldybių buvo numačiusios specialias priemones, skirtas vyresnio amžiaus asmenų kultūriniam aktyvumui skatinti, o likusios vykdė veiklas bendrai visiems gyventojams, nevertindamos vyresnių asmenų poreikių. Taip pat tik viena kultūros įstaiga atliko vyresnio amžiaus asmenų poreikių vertinimą. Bendromis įžvalgomis, o ne objektyviais duomenimis grindžiami sprendimai lemia ne tik veiklių ir realių vyresnio amžiaus asmenų poreikių neatitiktį, bet ir didesnę jų socialinę atskirtį.
Auditas taip pat atskleidė ryškų kultūrinio įsitraukimo netolygumą šalies regionuose. Didžiausias aktyvumas – Alytaus ir Tauragės apskrityse, mažiausias – Kauno ir Klaipėdos regionuose. Pastaruosiuose daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad siūlomos veiklos jiems nėra aktualios ar jie nenori jose dalyvauti. Tai rodo, kad be tikslingo poreikių vertinimo ir specializuotų priemonių, didelė dalis senjorų lieka kultūrinio gyvenimo paraštėse.
Savanorystės skatinimas – ant nevyriausybinių ir kultūros organizacijų pečių
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) 2022 m. įgyvendino dvi priemones, susijusias su vyresnio amžiaus asmenų savanoryste, o 2023–2025 m. nebuvo vykdyta jokių tikslinių priemonių vyresnių žmonių savanorystei skatinti.
Savanorystės sritis atskleidžia atotrūkį tarp asmeninių senjorų motyvų ir valstybės veiksmų. Savanoriauja tik 10,4 proc. vyresnio amžiaus asmenų, tai daryti dažniausiai juos motyvuoja noras padėti kitiems (59,6 proc.) ir išlikti aktyviems (40,4 proc.). 72,9 proc. nesavanoriavo ir neketina to daryti ateityje. Pagrindinės kliūtys – ne tik asmeninės motyvacijos, laiko stoka ir sveikatos problemos, bet ir informacijos, paskatinimo trūkumas, taip pat nepagrįstas jausmas, kad asmuo tokiai veiklai yra „per senas“.
Kol valstybės institucijos nenumato kryptingų priemonių, pagrindinį vaidmenį skatinant senjorų savanorystę atlieka nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir kultūros įstaigų iniciatyvos. Maltos ordino pagalbos tarnyboje vyresnio amžiaus savanorių skaičius 2022–2024 m. išaugo daugiau nei pustrečio karto, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklose dalyvauja daugiau nei 100 senjorų, o „Caritas“ juos aktyviai įtraukia į pagalbos programas. Pozityvios tendencijos matomos ir kultūros sektoriuje: 2022–2024 m. bendras savanorių skaičius įstaigose augo beveik pusantro karto. Daugiausia vyresnio amžiaus savanorių pritraukė kultūros centrai (39 proc.) ir teatrai (25 proc.), mažiau – bibliotekos bei muziejai.
Vis dėlto 67 kultūros įstaigose savanorių visai nebuvo, dažniausiai dėl įsitikinimo, kad „nėra poreikio“ arba trūksta norinčiųjų. Tiek NVO, tiek kultūros įstaigos įvardija tas pačias problemas: nestabilų finansavimą, žmogiškųjų išteklių trūkumą savanorystės koordinavimui ir neefektyvią komunikaciją. Auditoriai konstatuoja, kad be sistemingos valstybės politikos ši sritis lieka neišnaudota, nors ji svarbi ne tik visuomenei, bet ir pačių senjorų gerovei.
Kultūros ministerija pokyčių kratosi
Valstybės kontrolė rekomendavo ministerijoms imtis sprendimų, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms aktyviau dalyvauti kultūriniame visuomenės gyvenime ir įsitraukti į savanorystę. SADM rekomenduojama Nacionalinėje savanoriškos tarnybos programoje išskirti vyresnio amžiaus žmones ir numatyti jų įtraukties priemones.
Kultūros ministerijai rekomenduojama sistemingai vertinti realius senjorų kultūrinius poreikius ir vertinimo rezultatus naudoti planuojant veiklas. Taip pat siūloma matuoti vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į kultūrines veiklas ir skatinti kultūros įstaigas aktyviau plėtoti šiai auditorijai skirtas programas. Be to, Kultūros ministerijai rekomenduota pertvarkyti „Socialinio recepto“ iniciatyvos modelį ir išplėsti jo įgyvendinimą nacionaliniu mastu. Tai sudarytų daugiau galimybių vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti kultūrinėse ir kitose bendruomeninėse veiklose.
Vis dėlto Kultūros ministerija nurodė, kad dėl riboto finansavimo naujų priemonių nenumatys, ir atsisakė įgyvendinti auditorių teiktą rekomendaciją. Auditoriai pažymi, kad toks delsimas riboja galimybes išnaudoti kultūros potencialą senstančios visuomenės gerovei užtikrinti.
About the Author
