Per penkmetį gyventojams išduotų elektroninio parašo ir prisijungimo priemonių skaičius Lietuvoje išaugo 2 kartus iki 3,04 milijono*. Vien 2025 metais per Elektroninius valdžios vartus (epaslaugos.lt) prie elektroninių viešųjų paslaugų buvo prisijungta net 45,2 mln. kartų, – rodo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) duomenys.
Tai liudija, kad elektroninė bankininkystė, pajamų deklaravimas internetu ar kitos elektroninės paslaugos didelei daliai Lietuvos gyventojų jau tapo įprastos. Tokių žmonių skaičius šalyje išaugo dar mažiausiai 30 tūkstančių – tiek asmenų baigė naujausius nacionalinio projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo užsiėmimus.
Pagrindinės elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės Lietuvoje yra šios: „Smart-ID“, „LT-ID“, mobilusis parašas arba „Mobile-ID“, asmens tapatybės kortelė, Registrų centro USB laikmena, elektroninė bankininkystė.
„Šios priemonės turi skirtumų. „Mobile-ID“ yra SIM kortelėje, o ne įrenginyje. Tai yra patogu, nes pakeitus įrenginį nereikės kurti naujos paskyros: žmogus tiesiog perdeda SIM kortelę į naują įrenginį ir viskas veikia taip, kaip ir anksčiau. Tuo tarpu, jei žmogus naudoja „Smart-ID“ ir pakeičia įrenginį, jis turi kurti naują paskyrą – tai gali užtrukti. Jei kalbame apie fizines identifikavimo priemones, tokias kaip asmens tapatybės kortelė, ji turi didelį privalumą. Su šia priemone galima gauti Europos Sąjungos šalių viešąsias elektronines paslaugas. O „Smart-ID“ leidžia prisijungti prie elektroninių paslaugų trijose Baltijos šalyse“, – kiekvienos priemonės savitumus akcentuoja VSSA Skaitmeninių iniciatyvų skyriaus vedėjas Viktoras Kamarevcevas.
Jis papildo, kad per elektroninius valdžios vartus prisijungti galima su įvairiomis asmens tapatybės patvirtinimo priemonėmis, o didžioji dalis žmonių, kurie naudojasi internetu, taip pat gali prisijungti ir prie elektroninių paslaugų.
Privalumus vardina patys gyventojai
„Dažniausiai dalyviai naudojasi kodų generatoriumi arba „Smart-ID“. Pastaroji priemonė leidžia jungtis prie įvairių platformų, jai nereikia papildomų įrenginių. Vis dėlto, kai kuriems dalyviams nepatogu tai, kad dėl „Smart-ID“ reikia susitikti su banko atstovu, turėti interneto ryšį, parsisiųsti programėlę ar prisiminti du kodus, kuriuos dalyviai dažniausiai užsirašo. Kai kurie žmonės su PIN kodų generatoriumi jaučiasi saugiau, nes yra atskiras įrenginys, kuriam nebūtinai reikalingas internetas. Vis dėlto, anot dalyvių, dažnai ši priemonė riboja prisijungimus, galimybę pasirašyti dokumentus el. parašu. Mobilus parašas veikia daug kur, todėl juo dalyviams naudotis patogu, tačiau jiems nepatinka, kad ši paslauga yra mokama. Pastebėjau ir tai, kad „LT-ID“ dalyviams yra dar neatrasta naujovė“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorius Edvardas Grušas iš Telšių.
Klaipėdos apskrityje dirbanti „Prisijungusios Lietuvos“ lektorė Sandra Joneikienė pastebi, kad vis daugiau edukacinių užsiėmimų dalyvių kodų generatorius keičia į „Smart-ID“.
„Vyresnieji dalyviai keičia PIN kodų generatorius į „Smart-ID“. Jie skundžiasi, kad generatorių aparatai stringa, per maži skaitmenys ekrane ir sunku spausti mygtukus, – pasakoja S. Joneikienė. Pastaroji priemonė netinka tik tiems mokomųjų renginių dalyviams, kurie naudojasi „mygtukiniais“, o ne išmaniaisiais telefonais.
Saugiai naudotis e. paslaugomis išmoksta nemokamuose edukaciniuose renginiuose
Nemokamuose „Prisijungusi Lietuva“ mokymuose 2025 ir 2026 metais lektoriai dalyvius supažindino, kaip saugiai naudotis visomis elektroninėmis atpažinties priemonėmis, padedančiomis gauti svarbiausias viešąsias paslaugas internetu.
Projekto svetainėje www.prisijungusi.lt galima rasti ir nemokamas savarankiško mokymosi pamokėles. Jos skirtos kiekvienam, kuriam aktualu išmokti naudotis svarbiausiomis viešosiomis e. paslaugomis.
***
Projektą „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ įgyvendina Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra kartu su partneriais asociacija „Langas į ateitį“ ir nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
*Ryšių reguliavimo tarnybos statistika
About the Author
