Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai yra linkę buityje taupyti vandenį ir žino įvairių būdų, kaip tai daryti – nuo sąmoningų kasdienių įpročių ugdymo iki taupios buitinės technikos naudojimo. Apie vandens taupymą namuose negalvojančių gyventojų dalis – vos 1 procentas.
Naujausia visuomenės nuomonės apklausa, kurią „Vilniaus vandenų“ užsakymu vasarį atliko „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad populiariausias būdas taupyti vandenį yra vandens srovės stabdymas valantis dantis: čiaupą tuo metu užsuka 51 proc. gyventojų.
Kitas populiarus vandens taupymo sprendimas yra trumpas prausimasis duše vietoje maudymosi vonioje – šį būdą taupyti renkasi keturi iš dešimties (40 proc.) apklaustųjų. Tiek pat gyventojų teigia besistengiantys kuo operatyviau susiremontuoti sugedusius įrenginius, pavyzdžiui, varvančius čiaupus ar vandenį praleidžiančius unitazų bakelius.
Maždaug ketvirtadalis apklausos dalyvių (26 proc.) taip pat paminėjo naudojantys ekonomiškas skalbyklių ir indaplovių programas.
Pasak „Vilniaus vandenų“ Kokybės ir inovacijų tarnybos direktorės Brigitos Gudonės, svarbu šiuos nedidelius kasdienius įpročius taikyti nuosekliai – tuomet taupymo rezultatai bus geriausi.
„Net paprastas įprotis – užsukti čiaupą valantis dantis – per metus gali padėti sutaupyti apie 13 kubinių metrų vandens. Ir nors Lietuvoje geriamojo vandens nepritrūksime, tai neturėtų mažinti mūsų atsakomybės – vanduo išlieka ribotas išteklius. Atsakingas vartojimas tampa vis svarbesnis tiek dėl augančių sąnaudų, tiek dėl ilgalaikio išteklių tvarumo“, – sako Brigita Gudonė.
Pasak jos, savo ruožtu „Vilniaus vandenys“ taip pat kasmet investuoja, kad vanduo būtų tinkamai tiekiamas nebūtų švaistomas perniek: diegiami išmanieji vandens apskaitos prietaisai, kurie pastebimai mažina vandens nuostolius daugiabučiuose, sostinėje ir jos regionuose naujinami dešimtmečius skaičiuojantys vamzdynai.
Kiek daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) apklaustųjų taip pat teigė vandenį, jei tik tai įmanoma, naudojantys pakartotinai – pavyzdžiui, tualeto nuleidimui. Tokia pati dalis laistymui surenka ir panaudoja lietaus vandenį.
Tyrimo duomenimis, 58 proc. gyventojų taupyti vandenį atrodo svarbu dėl būtinybės tausoti gamtos išteklius, o 57 proc. – siekiant sumažinti išlaidas komunalinėms paslaugoms. Beveik trečdalis (30 proc.) respondentų taip pat mano, kad vandenį taupyti reikia tam, kad ateityje jo nepritrūktų.
Tyrimas taip pat parodė, kad dar labiau taupyti Lietuvos gyventojus paskatintų kylančios kainos (46 proc.) ir žinojimas, kad vandens ištekliai yra riboti ir gali išsekti (36 proc.).
Praktiniai vandens taupymo patarimai
Pasak B. Gudonės, vandens suvartojimas tiesiogiai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, todėl siekiant sumažinti jo sąnaudas ir išlaidas, naudinga pradėti nuo kasdienių įpročių stebėjimo. Išsiaiškinus, kur vandens sunaudojama daugiausia, tampa daug lengviau pastebėti galimybes jį naudoti efektyviau.
„Vilniaus vandenų“ duomenimis, vandens suvartojimas auga šylant orui. Tam įtakos turi ir išaugęs poreikis laistyti sodus ir daržus. Naminės vandens talpos, į kurias subėga lietvamzdžiais atitekėjęs lietaus vanduo, yra vienas paprasčiausių būdų mažinti geriamojo vandens vartojimą sodo ar daržo darbams.
„Vilniaus vandenų“ ekspertų teigimu, namuose taupyti vandenį pirmiausia vertėtų pradėti virtuvėje, ruošiant maistą. Svarbu ieškoti būdų, kaip vandenį pernaudoti arba tausoti – pavyzdžiui, daržoves ar vaisius plauti ne po stipria srove, o dubenyje. Likusį vandenį vėliau galima panaudoti kambariniams augalams laistyti. Taip pat rekomenduojama į puodus ar arbatinukus pilti tik tiek vandens, kiek tuo metu reikia virimui. Dar vienas patarimas – indaplovę jungti tik tuomet, kai ji tampa visiškai užpildyta nešvariais indais.
Ne mažiau svarbu vandenį taupyti ir prausiantis, nes būtent čia jo dažnai sunaudojama neproporcingai daug. Kasdienėje rutinoje reikėtų vengti nereikalingo vandens tekinimo: valantis dantis, muilu trinantis rankas ar skutantis čiaupą pravartu užsukti. Taip pat patartina dažniau rinktis dušą, o ne vonią. Sutrumpinti dušo laiką galima nustačius 5 min. laikmatį – dažnai vandenį žmonės sutaupo, kai sąmoningai galvoja apie jo suvartojimą.
Be abejo, derėtų nepamiršti buitinės technikos nusidėvėjimo ir būsto vandentiekio būklės – net ir nedidelis, laiku nepastebėtas čiaupo lašėjimas ar vamzdyno nesandarumas per mėnesį gali virsti dešimtimis veltui išleistų litrų vandens.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (86,14 proc.), Vilniaus (6,23 proc.), Švenčionių (5,81 proc.) ir Šalčininkų (1,82 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
About the Author
