Per pastaruosius penkerius metus Baltijos šalys elektromobilumo srityje padarė reikšmingą pažangą – vien Lietuvoje elektromobilių skaičius išaugo daugiau nei penkis kartus. Vis dėlto regionas vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, kas leidžia daryti išvadą, kad ankstyvieji rinkos lūkesčiai buvo pernelyg optimistiniai.
Lietuvoje šiuo metu jau registruota apie 47 tūkst. elektrinių lengvųjų automobilių, kai prieš metus jų buvo apie 31 tūkst. Nors augimas spartus, elektromobiliai vis dar sudaro tik nedidelę viso automobilių parko dalį, o tai rodo, kad elektromobilumo sėkmę regione lemia ne prognozės, o nuosekli ir sistemiška įkrovimo infrastruktūros plėtra.
Sprendimą riboja aukšta pradinė kaina
Vienu svarbiausių strategiškai teisingų sprendimų Baltijos šalyse tapo viešosios greito įkrovimo infrastruktūros plėtra pagrindiniuose transporto koridoriuose. Mažoms, tranzitu pasižyminčioms rinkoms tai yra esminė sąlyga – būtent todėl TEN-T tinkle įkrovimo stotelės vystomos maždaug kas 60 kilometrų, užtikrinant sklandų tarpvalstybinį judėjimą.
Rinkos augimą reikšmingai paspartino ES parama ir valstybės paskatos. Jos skatino tiek elektromobilių, tiek įkrovimo infrastruktūros plėtrą, o pagrindiniais investuotojais šiame segmente tapo energetikos bendrovės ir degalinių tinklai. Vis dėlto dalis sprendimų buvo priimti per anksti arba pervertinus rinkos tempą. 2025 m. elektromobiliai sudarė apie 13–17 proc. naujų automobilių rinkos Baltijos šalyse, kai ES vidurkis siekė apie 24 proc. Tai rodo, kad vartotojų perėjimas prie elektromobilių vyksta lėčiau, nei tikėtasi.
„Didžiausia kliūtis šiandien vis dar yra pradinė elektromobilio kaina. Nors eksploatacijos kaštai ilgainiui yra mažesni, vartotojai pirmiausia vertina įsigijimo kainą. Dėl to rinkos augimas nėra toks spartus, kaip prognozuota prieš kelerius metus. Tai atsispindi ir rinkos struktūroje – Lietuva išlieka viena aktyviausių naudotų automobilių rinkų, o antrinėje elektromobilių rinkoje vis dar dominuoja modeliai su mažesnės talpos baterijomis ir ribotu pasirinkimu“, – sako „Elektrum Lietuva“ Verslo plėtros vadovas Paulius Jankauskas.
Požiūris į įkrovimo infrastruktūrą iš esmės pasikeitė
Per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė ir požiūris į įkrovimo infrastruktūrą. Jei anksčiau ji buvo vertinama kaip atskira transporto dalis, šiandien vis labiau integruojama į bendrą energetikos ekosistemą – planuojama kartu su elektros tinklais, saulės elektrinėmis ir energijos kaupimo sprendimais.
Kartu augo dėmesys greitam įkrovimui ir magistraliniams koridoriams, kurie yra svarbūs regiono tranzitiniam judėjimui. Tuo pačiu ryškiai didėjo privačių įkrovimo sprendimų vaidmuo – namų ir verslo infrastruktūra tampa pagrindine, o viešos stotelės vis dažniau atlieka papildančią funkciją.
Tai iliustruoja ir infrastruktūros augimo tempas: „Via Lietuva“ viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, vien Lietuvoje jų skaičius jau viršija 5 500.
„Nepaisant infrastruktūros plėtros, vis dar išlieka tam tikri vartotojų įsitikinimai, kurie lėtina rinkos augimą. Vienas jų – kad elektromobilis tinkamas tik tiems, kurie turi galimybę jį įkrauti namuose. Praktika rodo, kad net ir gyvenant daugiabutyje bei naudojantis viešu įkrovimo tinklu elektromobilis gali būti patogus ir ekonomiškai naudingas sprendimas“, – teigia P. Jankauskas.
Per maža rinka izoliuotiems sprendimams
Elektromobilumo plėtra tapo svarbiu testu energetikos sistemai. Nors elektros tinklai iš esmės buvo pasirengę augančiam elektromobilių skaičiui, išryškėjo nauji iššūkiai – vietinės tinklų apkrovos, elektros vartojimo pikai ir išmanaus įkrovimo poreikis.
Kartu Baltijos šalys išmoko elektromobilumą plėtoti regioniniu mastu. Dėl nedidelių rinkų svarbu, kad infrastruktūra veiktų tarpvalstybiniu principu – kelionė tarp Vilniaus, Rygos ir Talino turi būti paprasta ir sklandi.
„Ir toliau didžiausią įtaką elektromobilių plėtrai regione turės pasitikėjimas įkrovimo infrastruktūra – ji turi būti pažangi, patogi naudoti, išdėstyta ten, kur jos labiausiai reikia, prieinama kiekvienam ir, svarbiausia, užtikrinti galimybę įkrauti elektromobilį tada, kada to reikia vairuotojui“, – tikina „Elektrum Lietuva“ Verslo plėtros vadovas.
Ne mažiau svarbus veiksnys išliks ir elektromobilių prieinamumas – tiek verslai, tiek pavieniai vairuotojai turi aiškiai matyti ir suprasti tokio pasirinkimo naudą, kuri dažnu atveju yra finansinė. Šių dienų geopolitinė situacija dar labiau paryškina atsinaujinančios, decentralizuotos energetikos ir elektromobilio sinergijos potencialą, kuris Baltijos šalių kontekste tampa ypač patrauklia alternatyva.
Apie bendrovę:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ grupės įmonė, teikianti energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. 66 proc. grupės pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju bendrovę pasirinko beveik 246 tūkst. namų ūkių. Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ yra reikšminga žaliosios generacijos plėtotoja ir gamintoja: bendrovei priklauso 13 saulės parkų (bendra galia 311,7 MW) ir vienas jau veikiantis vėjo parkas (20 MW). Dar du vėjo parkai, kurių bendra galia sudarys 44 MW, yra statomi. „Elektrum Lietuva“ plėtoja ir viešą elektromobilių įkrovimo tinklą „Elektrum Drive“ – šiuo metu Lietuvoje veikia 418 įkrovimo prieigų, o visose Baltijos šalyse jų skaičiuojama per 1330.
