Seimo rūmuose vykstančios NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje Lietuvos finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kalbėjo apie saugumo finansavimą, kylančius iššūkius ir galimus sprendimus.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva šiais metais į gynybą investuoja 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai vienas didžiausių rodiklių visame Aljanse, Šalies BVP augimas ir toliau viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, šiemet vėl tikimasi beveik 3 proc. augimo. K. Vaitiekūno teigimu, investicijos šiais ir kitais metais vidutiniškai turėtų augti 5 proc.: „Tai nėra nereikšmingi skaičiai – jie yra įrodymas, kad šalis gali vienu metu stiprinti savo gynybą ir išlaikyti dinamišką, augančią ekonomiką“. Tačiau yra ir kita didėjančio finansavimo gynybai pusė, sakė Lietuvos finansų ministras, – 5,4 proc. BVP gynybai išlaikymas ilguoju laikotarpiu turės pasekmių viešiesiems finansams – Lietuvos valstybės skolos ir BVP santykis išaugs nuo 39,5 proc. 2025 metais iki beveik 44,9 proc. 2026 metais ir 2030 m. turėtų pasiekti apie 55 proc. BVP.
„Didėjanti skola riboja mūsų galimybes finansuoti ne tik gynybą, bet ir kitas gyvybiškai svarbias sritis: infrastruktūrą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir socialinę sanglaudą. Visuomenė, kuri nepaisys šių ramsčių, gali laimėti karinį ginčą, bet prarasti socialinį sutarimą. Tai rizika, kurios jokia vyriausybė negali sau leisti nepaisyti“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Kalbėdamas apie sprendimus ir priemones investicijoms į gynybą skatinti, Lietuvos finansų ministras džiaugėsi pasirašytu istoriniu Lietuvos ir Europos Komisijos susitarimu, kuriuo pagal Europos saugumo veiksmų programą (SAFE) šalies gynybos poreikiams bus skirta beveik 6,4 mlrd. eurų. Tai laikina Komisijos gynybos stiprinimo paskolų priemonė, kuri galios iki 2030 m. pabaigos, o bendra jos suma visoje Sąjungoje siekia 150 mlrd. eurų. Kartu ministras pažymėjo, kad SAFE paskolų įsipareigojimai paveiks Lietuvos fiskalinę padėtį ir jau minėtą skolos augimą.
Lietuvos finansų ministras Asamblėjos dalyviams ir sąjungininkų vyriausybėms pateikė konkrečias rekomendacijas:
· Europos finansiniai mechanizmai turėtų aiškiau atspindėti realybę, numatant didelį finansavimą bendro intereso Europos gynybos projektams.
· Europos gynybos finansavimo priemonių derinys laikui bėgant turėtų keistis, dotacijų dalis turėtų būti didesnė nei paskolų, ypač pafrontės valstybėms.
· Būtina spartinti bendrų viešųjų pirkimų mechanizmų ir bendrų pajėgumų kūrimą. Koordinavimo dėka padidėjęs efektyvumas sumažina saugumo vieneto kainą ir leidžia gauti daugiau pajėgumų už tą pačią fiskalinę sumą.
· Reikia sistemingiau išnaudoti dvejopo naudojimo investicijų galimybę, plėtojant gynybai ir saugumui būtiną, bet taip pat ir civiliniams tikslams skirtą infrastruktūrą – kelius, geležinkelius, energetikos tinklus, skaitmeninę infrastruktūrą.
· Šalių sąjungininkių parlamentai savo valstybėse turi argumentuotai pasisakyti už tvarias investicijas į gynybą. Skaičiai skaičiuoklėje tampa realybe tik tada, kai išrinkti atstovai savo piliečiams paaiškina, kodėl investicijos į saugumą šiandien padeda išvengti daug didesnių išlaidų rytoj.
NATO PA Ekonomikos ir saugumo komiteto pagrindinis pranešėjas Bartas Kronas (Bart Kroon), kalbėdamas apie padidinto gynybos biudžeto išlaikymą ir to ekonomines pasekmes, pažymėjo, kad nors laikotarpiu nuo NATO Hagos viršūnių susitikimo padaryta tam tikra pažanga, būtina siekti, kad šalys gynybai skirtų 5 proc. BVP, tai užtikrintų tikrą atgrasymą, optimalius karinius pajėgumus.
„Bus diskutuojama apie tai, kaip valstybės finansuos šias išlaidas, galbūt reikės daugiau skolintis, didinti mokesčius, bet labiausiai tikėtina, šios lėšos bus paimtos iš kitų valstybės sektorių. Todėl labai svarbus programinis tvarumas. Tai yra sunkūs sprendimai, nes jie paveiks piliečius, šalis, todėl labai svarbu aiškiai apie juos komunikuoti – turime pasiekti, kad mūsų piliečiai, rinkėjai suprastų, kodėl gynybos išlaidos yra svarbios, kokia yra kylanti grėsmė ir kaip tos išlaidos pagerins gynybinius pajėgumus ir atgrasymą. Ir lygiai taip pat svarbu, kad visuomenė suprastų, pripažintų, kad šios investicijos taip pat leis vystytis ekonomika sąlygas“, – pabrėžė Bartas Kronas.
Ekonominio saugumo centro generalinė direktorė dr. Rebeka Harding (Rebecca Harding) savo pasisakyme pabrėžė, kad, užuot kalbėję apie ekonominį augimą, turime kalbėti apie ekonominį saugumą: „Tai padeda žmonėms jaustis ekonomiškai saugiais, užtikrintai, kad rytoj jie turės darbą, žinos, kad šiandien atsikėlę galės nusipirkti maisto prekių, tai yra svarbiausi dalykai“.
Generalinės direktorės nuomone, svarbu apsispręsti, kokį gynybos finansavimo mechanizmą naudoti: pasinaudoti paskolomis, didinti mokesčius, ar pritraukti privačius finansus: „Šiandien kalbėta apie tai, kad gynyba yra investicija, ir turime matyti gynybą kaip investiciją, o ne išlaidas. Tai yra vienas svarbiausių dalykų šiais laikais. Jeigu mes investuojame, tai yra ilgalaikis gynybos dividendas, ilgalaikė sistema, kuri padės sukurti tiekimo grandines, patikimą finansinę sistemą, kur privatusis ir viešasis sektorius galės tinkamai bendradarbiauti. Jeigu mes pasinaudosime skola arba mokesčiais, tai situacija bus daug liūdnesnė“, – sakė Rebeka Harding.
Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje kalbėta ir apie ypatingos svarbos žaliavas ir jų poveikį gynybai.
„Didžiausia kritinių žaliavų tiekėja yra Kinija. Ji taip pat turi perdirbimo monopolį, yra didžiausia perdirbtų žaliavų gamintoja. Kinija ne kartą parodė, kad yra pasirengusi taikyti ekonominius apribojimus dėl įvairių geopolitinių priežasčių, naudoja ekonominę prievartą, nori kontroliuoti žaliavas, ir tai yra pabrėžiama jos strategijoje. Jeigu Kinija ribos žaliavų tiekimą mūsų šalims, tai pasekmės bus labai rimtos. Todėl turime daryti ką galime tam, kad diversifikuotume kritinių žaliavų tiekimą ir sustiprintume tiekimo grandines. Iššūkio neįveiksime pavieniui. Turime stiprinti savo tiekimo grandines bendradarbiaudami su NATO sąjungininkais ir patikimais partneriais visame pasaulyje“, – kalbėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos Pereinamojo laikotarpio ir vystymosi pakomitečio pranešėjo pareigas einanti Anikė Pontjer (Annick Ponthier).
Asamblėjos dalyviai išklausė ir Europos energetinio saugumo iniciatyvos vyr. mokslo darbuotojo Piterio Handlėjaus (Peter Handley) pranešimą.
About the Author
