2026 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Gegužės 29−birželio 1 dienomis Seimo rūmuose vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija.
Šiandien posėdžiaujančiame Politikos komitete pirmąjį pranešimą apie šalies strateginius prioritetus NATO ir naujas saugumo priemones pristatė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Savo kalboje ministras sakė, geopolitinė tvarka, dešimtmečiais užtikrinusi pasaulinį stabilumą, keičiasi, nestabilumo zonos plečiasi, autoritarinės valstybės tampa vis ryžtingesnės, o galios politika vėl atgyja.
„Rusija bando destabilizuoti, grasinti, išbandyti mūsų atsparumą, budrumą ir ryžtą. Ir, svarbiausia, ji siekia atgrasyti mus nuo paramos Ukrainai. Rusija kartu su savo fragmentišku autoritarinių bendrininkų tinklu toliau bando suskaidyti ir pertvarkyti euroatlantinio saugumo architektūrą, kad ši tarnautų jos pačios strateginiams ir grobuoniškiems interesams“, – pabrėžė K. Budrys. Pasak jo, neseniai įvykę bepiločių orlaivių nuklydimai į Baltijos valstybių ir kitų Sąjungininkų oro erdvę kelia rimtą susirūpinimą dėl saugumo visame NATO rytiniame flange ir reikalauja vieningo, visapusiško ir patikinančio atsako.
„Lietuva, siekdama sustiprinti savo oro gynybą, ir toliau imasi priemonių nacionaliniu mastu. Prioritetinės investicijos, geresnis koordinavimas ir procedūros, patobulinta teisinė sistema, papildomų pajėgumų diegimas prioritetinėse kryptyse – norint įveikti šiuos iššūkius reikalingos mūsų individualios ir bendros pastangos“, – kalbėjo Lietuvos atstovas. Kalbėdamas apie naujas bendras saugumo priemones, užsienio reikalų ministras ragino sustiprinti NATO didesnio budrumo veiksmus Baltijos jūroje, įdiegti papildomas oro stebėjimo priemones kaip kinetinius ir nekinetinius priešdroninius pajėgumus, pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos, kuri turėtų apimti ir gynybą nuo bepiločių orlaivių. Ministras taip pat akcentavo, jog būtina stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje ir skubiai įgyvendinti Rytų flango atgrasymo iniciatyvą.
„NATO Parlamentinė Asamblėja atlieka svarbų vaidmenį, stiprinant Sąjungininkų vienybę ir padedant išlaikyti patikimą visuomenės paramą sudėtingiems, tačiau būtiniems sprendimams, reikalingiems patikimai kolektyvinei gynybai užtikrinti. Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimas bus svarbus momentas, kai galėsime pademonstruoti, kad NATO išlieka pajėgi apginti kiekvieną mūsų Aljanso teritorijos centimetrą. Mūsų priešininkai spręs apie mus ne iš mūsų žodžių, bet iš mūsų veiksmų“, – teigė ministras.
K. Budrys išskyrė tolesnius žingsnius – išsaugoti savo vienybę, stiprinti Europos gynybą ir toliau palaikyti Ukrainą. Pasak jo, nėra kito būdo pašalinti kritinius pajėgumo trūkumus ir sustiprinti gynybos pramonę kaip tik žymiai ir skubiai padidinti Europos gynybos išlaidas. „Skubus Europos gynybos pramonės stiprinimas nėra pasirinkimas, tai – būtinybė“, – pabrėžė politikas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad stiprus JAV buvimas Europoje tebėra nepakeičiamas tiek kaip pagrindinė atgrasymo priemonė, tiek kaip matomas Sąjungininkų ryžto įrodymas. „Kai kalbame apie mūsų pačių gynybos stiprinimą, mūsų artimiausias tikslas – užtikrinti, kad europiečiai taptų kompetentingais JAV saugumo partneriais, lygiaverčiais dalyviais, prisiimančiais didesnę atsakomybę už savo pačių gynybą“, – akcentavo ministras.
Užsienio reikalų ministras tvirtino, kad naujas Europos saugumo modelis turi būti ir bus kuriamas aktyviai dalyvaujant Ukrainai. „Labai svarbu, kad NATO toliau remtų Ukrainą per prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą ir kitas iniciatyvas. Tačiau parama negali būti gulti tik ant kelių Sąjungininkų pečių. (…) Kartu skubiai ir rimtai turime mokytis už Ukrainos. Jos sunkiai iškovotos pamokos turi būti įsisavintos, paverstos veiksmais ir atsispindėti mūsų pačių gynybos pozicijoje. Ukrainos integracija į Europą turi būti laipsniška ir tvari, o Ukrainos narystė Europos Sąjungoje būtų stipriausia nekarinė saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek Europai“, – sakė K. Budrys. Jis pabrėžė, kad Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimas turi nusiųsti aiškią žinią tiek mūsų Sąjungininkams, tiek priešininkams – NATO išlieka vieninga, stipri ir pajėgi ginti savo žmonės, teritoriją ir vertybes.
NATO PA Politikos komiteto posėdyje pranešimus apie Europos indėlį į saugumą, atsakomybės už NATO ir kontinentinį saugumą stiprinimą taip pat skaitė NATO PA Politikos komiteto pagrindinė pranešėja Natalia Pouzyreff, Rytų studijų centro direktoriaus pavaduotoja ir Saugumo ir gynybos departamento vadovėJustyna Gotkowska,Rusijos politikos koordinavimo skyriaus vadovė dr. Stella Adorf.
Bendradarbiavimą su Indija bei NATO strateginius interesus ir parlamentinės diplomatijos vaidmenį apžvelgė NATO PA NATO partnerysčių pakomitečio pranešėjas Timas Roca ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos tarptautinių santykių docentas dr. Rohanas Mukherjee‘ė.
Popietinėje Politikos komiteto posėdžio dalyje bus pristatomas pranešimas „Tolimoji Šiaurė: strateginiai transatlantinės bendruomenės imperatyvai“. Apie tai kalbės Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos, Rusijos ir Eurazijos programos vyr. teisininkė Iris A. Ferguson ir NATO PA Transatlantinių santykių pakomitečio pranešėja Simona Malpezzi.
Komitetų posėdžiai ir plenarinė sesija transliuojami tiesiogiai Seimo svetainėje ir „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Nuotraukos iš visų renginių publikuojamos Seimo „Flickr“ paskyroje. Jas galima laisvai naudoti, nurodant šaltinį (Seimo kanceliarijos nuotrauka, aut. Olga Posaškova, Viktorija Chorna, Ūla Liškevičiūtė arba Lina Žižliauskaitė).
Daugiau naujienų apie gegužės 30−birželio 1 dienomis vykstančią NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją skaitykite ČIA.
Paskutinį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje surengta 2022 m., kai dėl agresorės Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ji skubos tvarka buvo perkelta iš Kyjivo į Vilnių.
About the Author
