Pasaulinės sveikatos dienos proga Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA surengė spaudos konferenciją „Kol nieko neskauda: kaip sustabdyti skrandžio ir žarnyno vėžį?“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į virškinamojo trakto onkologinius susirgimus, jų prevenciją ir ankstyvos diagnostikos svarbą.
Konferencijoje dalyvavę gydytojai ir ekspertai pabrėžė – nors skrandžio ir žarnyno vėžiai sudaro vieną didžiausių onkologinių ligų grupių, apie juos vis dar kalbama per mažai. Tai tiesiogiai atsispindi ir prevencinių programų dalyvavimo rodikliuose.
Ne tik statistika, bet ir tyli visuomenės problema
POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad ši tema visuomenei vis dar yra nepatogi:
„Virškinamojo trakto vėžiai – viena dažniausių onkologinių ligų grupių, tačiau apie juos kalbėti žmonėms nejauku. Šios nuostatos atsispindi ir dalyvavimo prevencinėse programose skaičiuose. Labai svarbu normalizuoti šias ligas ir skatinti žmones tikrintis laiku.“
Ji pabrėžė, kad žmones dažnai stabdo baimė išgirsti diagnozę, taip pat klaidingas įsitikinimas, jog liga „ne apie mane“, ypač jei šeimoje nebuvo vėžio atvejų. „Kaip pacientų organizacija matome, kad žmones nuo patikrų atbaido baimė, kad „man dar ką nors suras“. Pastebime, kad jaunesnių, nepriklausančių prevencinės patikros amžiaus grupei, žmonių kelias iki ligos aptikimo paprastai būna ilgesnis. Tai lemia manymas, kad jaunesniems kaip 50 metų amžiaus žmonės tai nebus vėžinis susirgimas. Svarbu įsidėmėti, kad jeigu po apsilankymo pas gydytoją negalavimų priežastis nebuvo nustatyta, o simptomai tęsiasi toliau, reikia nenuleisti rankų ir eiti ieškoti pagalbos, prašyti pakartotinio ištyrimo. Virškinamojo trakto vėžinių ligų simptomai „nekalti“, kartais jie yra pirmas rimtos ligos signalas. Tad svarbu nugalėti stigmas, nejaukumą ir atidžiai rūpintis savo sveikata. Būkite budrūs, pasitikrinkite laiku,“- ragino POLA direktorė.
Storosios žarnos vėžys: dažnas, bet išvengiamas
Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pristatė epidemiologinę situaciją Lietuvoje:
- kasmet storosios žarnos vėžiu suserga apie 1700 žmonių;
- apie 900 pacientų miršta;
- tai viena dažniausių ir antra pagal mirtingumą onkologinė liga.
Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžio keliamą mirtingumą, doc. dr. V. Pečeliūnas vaizdžiai palygino – nuo storosios žarnos vėžio kasmet Lietuvoje miršta 7 kartus daugiau žmonių nei autoįvykiuose. Tad tikrai turėtume susirūpinti, kaip sumažinti rizikas ir skirti tam deramą dėmesį valstybėje“
Svarbu pažymėti, kad 5 metų išgyvenamumas susirgus storosios žarnos vėžiu padidėjo 30 proc.
Pasak NVC vadovo, ankstyva diagnostika gali iš esmės pakeisti ligos baigtį: „Anksti nustačius storosios žarnos vėžį, išgyvenamumas praktiškai nesiskiria nuo nesergančiųjų. Ankstyva diagnostika savo galia pralenkia bet kokį gydymo metodą.“
Doc. dr. V. Pečeliūnas taip pat išskyrė pagrindinius rizikos veiksnius: fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba (ypač stipriai perdirbtas maistas, perdirbtos mėsos vartojimas), rūkymas ir alkoholio vartojimas. Pasak jo, kaip matyti, visus šiuos veiksnius iš tiesų galima sukontroliuoti, labai daug priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai.
Kolorektalinis vėžys: „tylus“, bet turintis aiškias prevencijos priemones
Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas akcentavo, kad ši liga ypač gerai tinka profilaktikai, dažniausiai vystosi lėtai ir gali būti visiškai išvengiama: „Vėžys dažniausiai išsivysto iš polipų, kuriuos galima pašalinti kolonoskopijos metu. Liga progresuoja 5–10 metų, tad reguliariai tikrinantis ir nustačius ankstyvoje stadijoje gali būti visiškai išgydoma.“
Gydytojas paneigė dažniausius mitus: „Net ir neturint simptomų, liga žmogui gali vystytis. O paprastas slapto kraujo testas, atliekamas kas dvejus metus priduodant išmatų mėginį, yra efektyvi ir nesudėtinga prevencijos priemonė.“ Pasak, gydytojo, pastebėjus pakitimus, tokius kaip kraujavimas tuštinantis, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nereikia laukti. Suserga ir 40-mečiai.
Skrandžio vėžys: kodėl nustatomas per vėlai?
VUL Santaros klinikų gydytojas chirurgas dr. Martynas Lukšta pažymėjo, kad skrandžio vėžys, deja, dažnai diagnozuojamas pažengusiose stadijose: apie 40 % atvejų nustatomi III–IV stadijoje, jos simptomai dažnai nespecifiniai (diskomfortas, pilnumo jausmas, rėmuo), pacientai linkę šiuos simptomus ignoruoti.
„Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei 3–4 savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Geriau viena „nereikalinga“ gastroskopija nei pavėluota diagnozė,“ – teigia gydytojas.
Šeimos gydytojo vaidmuo – kritinis
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė gyd. Alma Astafjeva pabrėžė, kad pacientai dažnai delsia arba nutyli simptomus: „Nėra nepatogių temų šeimos gydytojo kabinete. Dažnai pacientai apie simptomus užsimena tik konsultacijos pabaigoje – tai rodo, kiek vis tik daug lemia stigma ir baimė.“
Gydytoja A. Astafjeva taip pat priminė, kad ir jaunesniems nei 50 metų žmonėms šeimos gydytojas gali paskirti tikslinius tyrimus, todėl atsiradus simptomams, svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją, esant indikacijoms, galima atlikti ir papildomus tyrimus, pvz., tyrimą dėl Helicobacter pylori bakterijos, kuri yra viena dažniausių skrandžio vėžio priežasčių, taip pat vienu metu paskirti gastroskopijos ir kolonoskopijos tyrimus.
Paciento perspektyva: baimė, stigma ir delsimas
POLA direktorės N. Čiakienės teigimu, pacientų patirtys rodo, kad dažniausios priežastys nesitikrinti yra:
- baimė sužinoti diagnozę;
- stigmos ir gėdos jausmas;
- klaidingas įsitikinimas, kad liga jų neliečia;
- delsimas ir patikros atidėliojimas;
- ilgesnis kelias iki diagnozės jaunesniems pacientams.
Konferencijos dalyviai vieningai sutarė: didžiausią poveikį turi ne tik medicinos pažanga, bet ir pačių žmonių sprendimai būti aktyviais savo sveikatos priežiūros dalyviais, tad labai svarbu dalyvauti prevencinėse programose, reaguoti į simptomus ir jų neignoruoti, laikytis sveikatai palankios gyvensenos (fizinis aktyvumas 2,5 val. per savaitę, atsisakyti stipriai perdirbto maisto, rūkymo ir alkoholio), skatinti tikrintis artimuosius, nebijoti kreiptis į gydytojus.
About the Author
