Trumpėjant dienoms ir artėjant žiemos šventėms, privačių namų savininkams vis aktualesnis tampa kiemo ir sodo apšvietimas. Tinkamai suplanuotas apšvietimas leidžia ne tik išryškinti kraštovaizdį sutemus, bet ir užtikrinti saugesnį judėjimą kieme, pratęsti lauko erdvių naudojimo laiką bei efektyviau valdyti elektros sąnaudas. Vis dėlto, renkantis apšvietimo sprendimus, svarbu įvertinti ne tik jų estetiką, bet ir technologinius skirtumus, montavimo galimybes bei poveikį aplinkai.
Apie tai, kaip suderinti saugumą, funkcionalumą ir tvarumą, pasakoja daugiau nei 20 metų sodo inžinerijos srityje dirbantis „Sodo.lt“ įkūrėjas Ramūnas Rėderis, besispecializuojantis laistymo, sodo apšvietimo ir ekobaseinų sistemų srityse.
„Investavus nemažai lėšų ir darbo į apželdinimą, sutemus sodas tiesiog skęsta tamsoje. Tačiau tinkamai suplanuotas apšvietimas šį trūkumą gali paversti privalumu – sukurti jaukumą, suteikti saugumo pojūtį ir leisti grožėtis savo aplinka net ir tamsiausiais metų mėnesiais“, – sako R. Rėderis.
Pasak R. Rėderio, planuojant kiemo apšvietimą pirmiausia reikėtų įvertinti, kurios erdvės naudojamos kasdien, o kuriose šviesa atliks daugiau dekoratyvinę funkciją. Svarbiausios zonos – takeliai, įėjimai į namus, terasos, poilsio erdvės ir kitos vietos, kuriose žmonės juda ar leidžia laiką sutemus.
„Takeliams ir įėjimams rekomenduoju rinktis žemus šviestuvus, kurie aiškiai pažymi judėjimo ribas, tačiau neakina. Svarbiausia, kad apšvietimas padėtų saugiai judėti, o ne sukurtų papildomą diskomfortą “, – aiškina specialistas.
Ne mažiau svarbus ir terasų bei poilsio zonų apšvietimas. Čia R. Rėderis rekomenduoja rinktis šiltą, pritemdomą šviesą, kuri ne tik užtikrina matomumą, bet ir padeda sukurti jaukią atmosferą. Tokiose erdvėse tinka į terasos grindis įleidžiami šviestuvai, o lankstūs kryptiniai šviestuvai leidžia nukreipti šviesą į konkrečią vietą, pavyzdžiui, grilio zoną.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad apšvietimo galimybės neapsiriboja vien funkcionalumu. Anot jo, kryptiniais prožektoriais galima išryškinti dekoratyvinius medžius, krūmus, skulptūras ar kitus sodo akcentus. Šviesa, nukreipta iš apačios į medžių vainikus, suteikia aplinkai gylio ir erdvės pojūtį. Svarbu, kad prožektorių šviesa būtų nukreipta į lają, o ne į dangų. Daugiamečiuose gėlynuose įdomų efektą sukuria šviečiančias smilgas primenantys šviestuvai.
Atskirą dėmesį verta skirti vandens telkiniams ir vertikaliems paviršiams. Povandeniniai šviestuvai leidžia išryškinti vandens paviršių ir jo judėjimą, o apšviestos gyvatvorės ar sienos padeda vizualiai apibrėžti sodo ribas.
Vienas svarbiausių aspektų, kurį R. Rėderis pabrėžia, yra apšvietimo sistemos įtampa. Tradicinių 230 V elektros instaliacijų įrengimas lauke reikalauja daugiau pasiruošimo, profesionalių elektros darbų ir griežto saugos reikalavimų laikymosi. Požeminiai kabeliai turi būti tiesiami laikantis nustatytų gylių bei atstumų nuo medžių ir krūmų reikalavimų. Be to, pasikeitus sklypo išplanavimui ar paaugus augalams, tokią sistemą perkelti į kitą vietą gali būti sudėtinga.
Viena iš alternatyvų – saulės energija įkraunami šviestuvai. Vis dėlto, pasak eksperto, pigesni tokio tipo sprendimai Lietuvos klimato sąlygomis ne visuomet pateisina lūkesčius, ypač rudenį ir žiemą, kai saulės šviesos nepakanka efektyviam jų įkrovimui. Todėl R. Rėderis rekomenduoja rinktis 12 voltų žemos įtampos apšvietimo sistemas, kurios pasižymi saugumu, patikimumu ir paprastu montavimu.
„Tokios sistemos ypač aktualios privačių namų savininkams, norintiems patiems įsirengti apšvietimą ar ateityje lengvai keisti jo išdėstymą. Jos yra saugesnės žmonėms ir augintiniams, o montavimas gerokai paprastesnis nei tradicinės elektros instaliacijos“, – teigia R. Rėderis.
Specialistas išskiria „Garden Lights“ ir „Lightpro“ 12 V apšvietimo sistemas, kurių vienas svarbiausių privalumų – paprastas montavimas. Specialios užspaudžiamos jungtys leidžia prijungti šviestuvus pasirinktoje kabelio vietoje jo nekarpant. Jungtys pritaikytos lauko sąlygoms, todėl yra apsaugotos nuo drėgmės ir korozijos.
Tokių sistemų kabelius galima tiesti ant žemės, paslėpti po mulčiu arba negiliai įterpti po vejos velėna. Šviestuvams nereikia sudėtingų betonavimo darbų, o pasikeitus poreikiams juos galima perkelti į kitą vietą. Tai ypač aktualu augant medžiams ir krūmams, keičiantis sodo kompozicijoms ar atsirandant naujoms poilsio zonoms.
Dar viena sparčiai populiarėjanti galimybė – išmanusis apšvietimo valdymas. Naudojant tam pritaikytas programėles, apšvietimą galima suskirstyti į atskiras zonas, nustatyti įjungimo ir išjungimo laiką bei valdyti sistemą išmaniuoju telefonu.
„Išmanusis valdymas suteikia gerokai daugiau galimybių nei paprastas šviesos įjungimas. Galima nustatyti, kad takeliai būtų apšviesti visą vakarą, o dekoratyviniai augalai – tik tam tikromis valandomis. Be to, išvykus atostogauti, automatiškai įsijungianti šviesa gali imituoti buvimą namuose ir atgrasyti nekviestus svečius“, – pasakoja ekspertas.
Artėjant žiemos šventėms, daugelis namų savininkų kasmet iš naujo kabina ir nukabina girliandas. Pasak R. Rėderio, turint 12 V apšvietimo sistemą, šventinį apšvietimą galima prijungti prie jos kaip dar vieną zoną.
„Žemos įtampos lauko girliandomis galima papuošti ne tik eglutę, bet ir, pavyzdžiui, obels kamieną bei pagrindines šakas, terasą ar namo fasadą. Kokybiškos girliandos pritaikytos atšiaurioms oro sąlygoms, todėl jų nebūtina nukabinti kiekvieną sezoną, o sugedusią dalį galima pakeisti ar suremontuoti, užuot išmetus visą girliandą“, – sako R. Rėderis.
Pavyzdžiui, „Lightpro“ girliandas galima prailginti iki 50 metrų, o gamintojas joms suteikia 5 metų garantiją. Prijungtos prie bendros sistemos, jos įsijungia ir išsijungia automatiškai kartu su likusiu sodo apšvietimu.
Nors šiuolaikinės technologijos leidžia apšviesti beveik kiekvieną sodo kampelį, R. Rėderis atkreipia dėmesį, kad ir tarptautinėje kraštovaizdžio ir apšvietimo specialistų bendruomenėje vis dažniau kalbama apie perteklinio apšvietimo neigiamą poveikį aplinkai.
Pasak jo, netinkamai nukreipta, pernelyg intensyvi ar visą naktį veikianti šviesa gali trikdyti naktinių vabzdžių apdulkintojų, paukščių ir kitų gyvūnų biologinius ritmus. Be to, perteklinis apšvietimas mažina galimybę grožėtis natūraliu naktiniu dangumi.
„Sodo nereikia paversti futbolo stadionu. Geras apšvietimas yra tas, kuris išryškina konkrečius objektus ir sukuria norimą atmosferą, bet neapšviečia visos aplinkos be reikalo. Šviesą reikėtų nukreipti tikslingai, kiek įmanoma vengiant jos sklaidos į dangų“, – pabrėžia R. Rėderis.
Vienas iš atsakingo apšvietimo principų – tinkamos šviesos spalvinės temperatūros pasirinkimas. Sodo apšvietimui rekomenduojama rinktis šiltą baltą, maždaug 3000 K spalvinės temperatūros šviesą. Ji sukuria jaukesnę atmosferą ir paprastai turi mažesnę mėlynosios spektro dalies proporciją nei šaltai balta šviesa, todėl gali būti palankesnė aplinkai.
Svarbu ir tinkama šviestuvų kryptis. Kur įmanoma, ekspertas rekomenduoja šviesą nukreipti iš viršaus į apačią arba naudoti arti apšviečiamo objekto esančius šviestuvus, o medžius apšviečiant iš apačios – rinktis siauro spindulio, gaubtais apsaugotus prožektorius. Taip sumažinama nepageidaujama šviesos sklaida. Išmanusis zonų valdymas ir laikmačiai taip pat leidžia užtikrinti, kad šviesa būtų naudojama tik tada, kai jos iš tiesų reikia.
R. Rėderio teigimu, šiandien investicijos į sodo apšvietimą turėtų būti vertinamos ne tik pagal estetinį rezultatą ar pradinę įrengimo kainą, bet ir pagal sistemos ilgaamžiškumą, saugumą, pritaikymo ir remonto galimybes bei poveikį aplinkai.
„Verslo sėkmė šiandien matuojama ne tik apyvartos augimu, bet ir gebėjimu pasiūlyti rinkai ilgalaikius, tvarius ir saugius sprendimus. Sodo apšvietimas – puikus pavyzdys, kaip pažangios technologijos leidžia suderinti estetiką, praktiškumą ir atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką“, – apibendrina „Sodo.lt“ įkūrėjas.
About the Author
