Kaip gimsta inovacijos ir kodėl net didžiausioms pasaulio įmonėms nebeužtenka vien savo idėjų? Kokią reikšmę kuriant naujus sprendimus turi bendradarbiavimas, o kaip veikti, kai ateitis nenuspėjama? Šie klausimai atsidūrė Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios 13-osios pasaulinės atvirųjų inovacijų konferencijos „World Open Innovation Conference 2026“ (WOIC 2026) dėmesio centre.
Lapkričio 4–5 d. KTU „Santakos“ slėnyje vykusi konferencija subūrė mokslininkus, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus, siekiančius dalytis žiniomis, mokslinių tyrimų rezultatais ir praktine patirtimi atvirųjų inovacijų srityje.
Nuo 2014 m. organizuojama WOIC konferencija vienija tarptautinę atvirųjų inovacijų bendruomenę ir skatina akademinės bendruomenės, verslo bei politikos formuotojų bendradarbiavimą. Jos tikslas – ne tik pristatyti naujausius mokslinius tyrimus, bet ir ieškoti sprendimų, kaip įveikti iššūkius, su kuriais susiduria inovacijas kuriančios ir diegiančios organizacijos.
Šių metų konferencijoje daugiausia dėmesio skirta atvirųjų inovacijų ekosistemoms, dalijimuisi žiniomis, bendram vertės kūrimui ir įvairių organizacijų bendradarbiavimui. Programą sudarė mokslinių tyrimų pristatymai, praktinių atvejų analizės, kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos.
Tarp svarbiausių konferencijos akcentų – tarptautiniu mastu pripažintų mokslininkų Saras Sarasvathy ir Henry Chesbrough pranešimai, kuriuose nagrinėtos inovacijų kūrimo neapibrėžtumo sąlygomis, bendradarbiavimo ir atvirųjų inovacijų ateities temos.
Kaip kurti inovacijas, kai ateitis nenuspėjama?
Lapkričio 4 d. konferencijoje pranešimą skaitė Virdžinijos universiteto Dardeno verslo mokyklos profesorė Saras Sarasvathy, sukūrusi efektuacijos (angl. effectuation) teoriją, aiškinančią, kaip verslininkai priima sprendimus ir kuria naujas galimybes neapibrėžtumo sąlygomis.
Pranešime „Co-Creating Across Overlapping Boundaries: Effectuation, Design, and Innovation in Complex Ecosystems“ profesorė nagrinėjo, kaip bendradarbiavimas ir skirtingų sričių sąveika padeda kurti inovacijas net ir tada, kai galutinio rezultato neįmanoma numatyti.
S. Sarasvathy pabrėžė, kad inovacijų kūrimas nebūtinai turi prasidėti nuo aiškios ateities vizijos ar išsamaus veiksmų plano. Pasak jos, tradicinis planavimas dažnai grindžiamas prognozėmis ir iš anksto apibrėžtais tikslais, tačiau neapibrėžtumo sąlygomis svarbiau įvertinti turimas galimybes, pradėti veikti ir prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
„Ateitis priklauso nuo mūsų pasirinkimų ir veiksmų. Mes galime ją formuoti ir kurti kartu. Ateitis nėra teritorija, kurią reikia atrasti ar užkariauti. Ji veikiau primena molį, iš kurio patys galime sukurti tokią ateitį, kokios norime“, – teigė profesorė.
Vieną svarbiausių pranešimo akcentų mokslininkė skyrė bendradarbiavimui. Jos teigimu, inovacijos gimsta ne tik iš individualių idėjų, bet ir iš skirtingų žmonių įsitraukimo bei bendrų įsipareigojimų. Todėl ieškant partnerių svarbu ne vien pristatyti savo sumanymą, bet ir suteikti kitiems galimybę prisidėti prie jo formavimo.
„Tai nėra vien informacijos rinkimas. Kiekvieno pokalbio metu turėtume žengti toliau ir paklausti: ko reikėtų, kad iš tiesų prisijungtumėte prie manęs?“ – kalbėjo S. Sarasvathy.
Pasak jos, kiekvienas naujas partneris atsineša savų žinių, išteklių ir idėjų, todėl bendradarbiaujant gali atsirasti sprendimų, kurių nė vienas dalyvis iš pradžių nebuvo numatęs. Būtent taip inovacijos gali gimti net ir tada, kai jų kūrimas nėra pirminis iniciatyvos tikslas.
Šiai minčiai iliustruoti profesorė pateikė pavyzdį iš Indijos Keralos valstijos, kur dviejų gydytojų iniciatyva ilgainiui išaugo į bendruomeninės paliatyviosios pagalbos tinklą. Pastebėję, kad iš atokių vietovių atvykstančių pacientų artimieji dėl nuolatinių kelionių patiria finansinių ir kitų sunkumų, gydytojai pradėjo juos mokyti pagrindinių priežiūros įgūdžių. Ilgainiui prie iniciatyvos prisijungė vietos bendruomenės, o pagalbos modelis išplito.
„Tai nėra medicinos technologijų inovacija. Tai iš tiesų yra pačios priežiūros inovacija“, – pabrėžė mokslininkė.
Profesorės teigimu, šis pavyzdys atskleidžia, kad inovacijoms ne visada būtinos naujos technologijos ar iš anksto parengti planai. Kartais pakanka pastebėti konkrečią problemą, suburti žmones ir kartu ieškoti sprendimų, kurie ilgainiui gali pakeisti nusistovėjusius veiklos būdus.
Atvirosios inovacijos keičiasi: kokios tendencijos ryškėja?
Lapkričio 5 d. konferencijos įžvalgas apibendrino atvirųjų inovacijų koncepcijos kūrėjas Henry Chesbrough, vienas iš WOIC iniciatorių. Apžvelgdamas per dvi renginio dienas pristatytus tyrimus ir diskusijas, mokslininkas išskyrė svarbiausias šios srities tendencijas ir ateities perspektyvas.
H. Chesbrough priminė, kad viena pagrindinių WOIC įkūrimo priežasčių buvo siekis suartinti akademinį pasaulį ir verslą. Pasak jo, tradicinėse mokslinėse konferencijose tyrėjai dažnai dalijasi įžvalgomis tarpusavyje, tačiau nepakankamai įsitraukia į dialogą su organizacijomis, kurios inovacijas kuria ir taiko praktiškai.
„Jeigu galime sukurti aplinką ir bendruomenę, kurioje teorija ir praktika susitinka, žmonės dalijasi žiniomis ir mokosi vieni iš kitų, tuomet kuriame kažką naujo ir ypatingo“, – teigė jis.
Apžvelgdamas šių metų konferenciją, mokslininkas išskyrė kelias ryškėjančias atvirųjų inovacijų kryptis. Viena jų – vis didesnis dėmesys žmogiškajam veiksniui. Pasak H. Chesbrough, nors inovacijų tyrimuose daug kalbama apie organizacijas, technologijas ir verslo modelius, svarbu nepamiršti, kad už visų šių procesų stovi žmonės. Jis taip pat akcentavo inovacijų ekosistemų reikšmę, bendradarbiavimą tarp konkuruojančių įmonių bei augantį atvirųjų inovacijų vaidmenį sprendžiant tvarumo ir žiedinės ekonomikos iššūkius.
Kalbėdamas apie ateities tyrimų kryptis, H. Chesbrough ypatingą dėmesį skyrė dirbtiniam intelektui (DI). Jo pastebėjimu, nors DI jau plačiai naudojamas įvairiose srityse, mokslinių tyrimų, nagrinėjančių jo poveikį atvirosioms inovacijoms, vis dar trūksta.
Kaip pavyzdį jis pateikė kartu su kolegomis parengtą išsamų Oksfordo universiteto leidyklos atvirųjų inovacijų vadovą. Jo rankraštis buvo pateiktas 2022 m. lapkritį – tą patį mėnesį, kai visuomenei pristatytas „ChatGPT“. Todėl, nepaisant leidinio apimties, jame beveik nenagrinėjamas DI vaidmuo atvirosiose inovacijose.
„Manau, kad tai viena iš sričių, kurioje mūsų mokslininkų bendruomenė dar turi nemažai nuveikti“, – pabrėžė H. Chesbrough.
Kita svarbia ateities tyrimų kryptimi jis įvardijo Kiniją. Pasak mokslininko, sparčiai augantis šios šalies indėlis į mokslą ir technologijų plėtrą skatina atidžiau nagrinėti, kaip joje kuriamos inovacijos, ir lyginti šiuos procesus su Europos bei Šiaurės Amerikos patirtimi.
Baigdamas pranešimą H. Chesbrough sugrįžo prie pagrindinės konferencijos idėjos – mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Jis teigiamai įvertino šių metų programoje išbandytą formatą, kai moksliniai pranešimai ir verslo atstovų praktinės įžvalgos buvo pristatomi tose pačiose sesijose. Jo teigimu, toks formatas sudaro sąlygas natūralesniam dialogui ir naujoms partnerystėms.
Mokslininkas taip pat pasidalijo konferencijos bendruomenėje užsimezgusio bendradarbiavimo pavyzdžiu, kai anksčiau vieni kitų nepažinoję akademinės bendruomenės ir verslo atstovai pradėjo bendrus projektus, o jų rezultatus pristatė jau kitų metų konferencijoje.
„Tai ir yra mūsų siekis – kad žmonės, kurie kitomis aplinkybėmis galbūt niekada nebūtų susitikę, susiburtų ir kartu sukurtų naujų galimybių“, – apibendrino H. Chesbrough.
About the Author
