Finansų ministerija šiandien pateikė derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma beveik padvigubinti saldintiems gėrimams taikomus akcizų tarifus. Vadinamasis cukraus mokestis Lietuvoje galioja tik nuo metų pradžios, o įstatymo projektu jau siūloma jį kelti dvigubai. Ekonomistai ir verslo atstovai perspėja, kad didesnė mokestinė našta gali paskatinti atidėti suplanuotas investicijas Lietuvoje ir apriboti gamybos plėtrą, todėl bus sukuriama mažiau pridėtinės vertės.
Kaip teigia ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovas Marius Dubnikovas, drastiškas cukraus mokesčio didinimas neigiamai paveiks verslų finansinę padėtį. Anot jo, tiek gėrimų gamintojai, tiek ir jų importuotojai bus priversti peržiūrėti savo investicijas, jas paskiriant didesnei mokestinei prievolei.
„Didesni mokesčiai gali pristabdyti suplanuotas investicijas, jas nukreipiant į finansines sąnaudas, kai jos galėjo būti panaudotos gamybos plėtrai, modernizavimui ir pan. Šie pokyčiai reikštų ir tai, kad nebūtų kuriama pridėtinė vertė ir gaunamos papildomos pajamos, kurios viena ar kita forma taip pat atsidurtų šalies biudžete. Iš esmės, verslas turės prisitaikyti prie dar vieno politinio reikalavimo, o ne uždirbti pajamų“, – paaiškina M. Dubnikovas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad didesnis cukraus mokestis netgi gali sumažinti verslų apyvartas, o tai gali lemti ir mažesnes pajamas į biudžetą: „Jei produktas – brangsta, pirkėjas arba jo pirks mažiau, arba ieškos pigesnės, bet nebūtinai kokybiškesnės alternatyvos. Žinoma, gali pasigirsti kalbų, kad tai – tik į naudą vartotojų sveikatai. Vis dėlto, realūs duomenys rodo, kad žmonės geba patys sąmoningai priimti jiems tinkamus sprendimus – taip pat ir dėl saldintų gėrimų.“
Kaip teigia asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė Gintė Levišauskaitė, šiuo metu didžiausia vadinamojo cukraus mokesčio našta tenka nealkoholinių ir kitų gėrimų sektoriui. Todėl planuojami mokestiniai pakeitimai gali sukelti dar daugiau problemų tiek gėrimų gamintojams, tiek ir vartotojams, kurie turės sumokėti ženkliai didesnę kainą už gėrimus.
„Tai precedento neturintis atvejis, kad po mažiau nei metų mokestinės taisyklės, prie kurių verslas nespėjo prisitaikyti, būtų keičiamos iš esmės. Priėmus siūlomus pakeitimus, gėrimų sektorius susidurtų su dar didesniais iššūkiais nei dabar, o už augsiančią naštą, kaip ir didinant bet kuriuos vartojimo mokesčius, sumokėtų vartotojai. Norint pasiekti tiek finansinių, tiek deklaruojamų sveikatos tikslų, būtų tikslinga plačiau žiūrėti į cukraus mokestį, o nesukoncentruoti jį į vieną siaurą sektorių, jį diskriminuojant. Remiantis mūsų nagrinėtais Lietuvos gyventojų mitybos duomenimis, gėrimams tenka tik apie 4 proc. suvartojamo cukraus. Registruotame įstatymo projekte vietoje visaverčio cukraus mokesčio mes iš tiesų turime limonadų mokestį, kas nėra teisinga, jeigu siekiama stiprinti visuomenės sveikatą“, – teigia G. Levišauskaitė.
Mokestis, kuris neturi aiškaus tikslo
Lietuvoje cukraus mokestis taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d. Per nepilnus metus jo jau surinkta per 28 mln. Eur, nors 2026 metais planuota surinkti beveik 25 mln. Eur. Finansų ministerijos skaičiavimais, nuo kitų metų padidintas cukraus mokestis galėtų atnešti apie 19–24 mln. Eur papildomų pajamų.
Kaip pastebi M. Dubnikovas, padidinus cukraus mokestį tikimasi surinkti daugiau pajamų. Vis dėlto, anot jo, pats mokestis – visiškai netikslingas, o deklaruojami siekiai paskatinti keisti gyventojų įpročius neturi jokio pagrindo.
„Kaip rodo naujausi statistiniai duomenys, Lietuva yra antra nuo galo visoje Europos Sąjungoje pagal saldintų gėrimų suvartojimą. Tai reiškia, kad bandoma spręsti problemą, kurios, iš tikrųjų, net ir nėra. Todėl planuojamas mokesčio didinimas yra tik dar vienas bandymas iš vartotojų kišenių pasiimti pinigų“, – tvirtina ekonomistas.
Pokyčiai labiausiai palies sunkiai besiverčiančius
LVK atstovas pabrėžia, kad nors cukraus mokestis formaliai taikomas gėrimų gamintojams ir importuotojams, dėl tarifo padidėjimo tenkanti našta teks ne tik verslams, bet ir galutiniams vartotojams. Pastarieji, pasak jo, tai pajaus per didesnes gėrimų ir kitų saldintų produktų kainas.
„Verslai bus priversti keisti savo gaminių receptūras – mažinti cukraus, saldiklių normas, priimti kitus sprendimus, o tai atsispindės aukštesnėse produkcijos kainose. Kaip rodo vartotojų įpročių duomenys, saldintus gėrimus dažniausiai renkasi gaunantys mažesnes pajamas. Todėl klaidinga manyti, kad cukraus mokestis yra turtingųjų mokestis – netgi priešingai: išaugusius tarifus labiausiai pajaus gaunantys mažas pajamas. Jų krepšeliuose šiuo mokesčiu apmokestinti produktai turi kur kas didesnį lyginamąjį svorį nei uždirbančiųjų daugiau. Todėl siūlomi mokestiniai pakeitimai – netgi socialiai neatsakingi“, – teigia M. Dubnikovas.
—
Apie asociaciją „Lietuvos gėrimai“
Asociacija „Lietuvos gėrimai“ yra ne pelno siekianti organizacija, veikianti jau daugiau nei 25-erius metus ir vienijanti nealkoholinių gėrimų ir sulčių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje. Asociacija atstovauja sektoriaus interesams, skatina atsakingą verslo veiklą, inovacijas ir bendradarbiavimą su valstybės institucijomis.
About the Author
