Stiprinant valstybės atsparumą korupcijai, būtina daugiau dėmesio skirti antikorupcinių priemonių veiksmingumui, skaidriam savivaldybėms perduodamų funkcijų ir valstybės turto valdymui, institucijų vadovų atsakomybei bei pažangiems duomenų valdymo sprendimams.
Šiuos prioritetus Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) aptarė Vyriausybės komisijos korupcijos prevencijos klausimams koordinuoti posėdyje (VKKPKK). Jame aptarti 2022–2033 m. Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo rezultatai, STT rengiamos Strateginės antikorupcijos gairės (SAG) ir korupcijos rizikos savivaldoje.
Antikorupcinių priemonių sėkmę turi rodyti jų poveikis, o ne įgyvendinimo statistika
Tarptautiniai vertinimai ir „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenys rodo, kad verslas tampa atsparesnis kyšininkavimui, taip pat stiprėja nepakantumas korupcijai – visa tai teigiami Lietuvos antikorupcinės aplinkos pokyčiai. Tačiau kartu matoma, jog gyventojų pasirengimas pranešti apie korupciją ir požiūris į kyšius keičiasi per lėtai, viešųjų ir administracinių paslaugų efektyvumas iš esmės negerėja.
Vertinant korupcines rizikas, reikėtų daugiau dėmesio skirti sprendimų priėmimo uždarumui, nepagrįstai įtakai, interesų konfliktams ir nesąžiningai konkurencijai. Šie veiksniai skatina dar labiau stiprinti korupcijos rizikų valdymo funkciją.
Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo rezultatai atskleidė atotrūkį tarp įvykdytų veiklų ir pasiektų rezultatų. Dėl šios priežasties būtina keisti požiūrį į korupcijos prevenciją – svarbu turi būti ne tik kiekis, kiek priemonių įgyvendinta, bet ir jų konkretus poveikis: ar jos iš tiesų mažino korupcijos rizikas bei stiprino institucijų atsparumą.
Korupcijos prevencija – ne tik specialistų, bet ir institucijų vadovų atsakomybė
„Veiksminga korupcijos prevencija negali apsiriboti vien už šią sritį atsakingų specialistų veikla. Ji turi tapti neatsiejama kasdienio institucijų valdymo, sprendimų priėmimo ir vidaus kontrolės dalimi. Praktika rodo, kad vadovų įsitraukimas padeda „išjudinti“ ilgai nespręstas problemas“, – posėdyje pabrėžė STT direktorius Linas Pernavas.
STT skatina stiprinti institucijų vadovų įsitraukimą ir atsakomybę už korupcijos rizikų valdymą. Šiuo tikslu rengiamos strateginės antikorupcijos gairės Ministrų kabinetui ir savivaldai. Jomis siekiama, kad korupcijos rizikų valdymas būtų integruotas į institucijų veiklą, o prevenciniai sprendimai priimami ten, kur kyla pačios rizikos.
Didesnės savivaldybių atsakomybės turi būti lydimos skaidrumo ir kontrolės
„Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, savivalda išlieka viena jautriausių viešojo sektoriaus sričių korupcijos požiūriu. 24 proc. įmonių vadovų savivaldybes įvardija tarp labiausiai korumpuotų institucijų, o 64 proc. verslo atstovų savivaldybių veiklą vertina kaip neskaidrią.
STT atliktos analizės atskleidžia sisteminių trūkumų savivaldybėse vykdant viešuosius pirkimus, formuojant savivaldybių valdomų įmonių valdybas ir įgyvendinant valstybinės žemės valdymo funkcijas.
Korupcijos rizikų valdymas turi būti numatytas iš anksto, o ne tik reaguojant į jau nustatytus pažeidimus ar sistemines problemas. Perduodant savivaldybėms naujas funkcijas ir didelės vertės valstybės turtą, kartu būtina numatyti aiškius skaidrumo, atskaitomybės ir kontrolės mechanizmus.
Skaitmeniniai sprendimai turi padėti korupcijos rizikas nustatyti laiku
Dar viena svarbi kryptis – ilgalaikiai ir tvarūs duomenų valdymo bei skaitmeninimo sprendimai.
„Turėtume ieškoti ilgalaikių tvarių sprendimų duomenų, kurie padėtų korupcijos rizikas aptikti laiku, valdymui ir skaitmeninimui. Svarbu užtikrinti reikalingus resursus Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos vystymui. Būtent ši sistema gali tapti vienu iš veiksmingiausių rizikų valdymo sprendimų atliekant viešuosius pirkimus“, – atkreipė dėmesį L. Pernavas.
About the Author
