Pastebėję, kad priekiniai dantys trumpėja, jų kraštai skilinėja ar vis dažniau iškrenta plombos, žmonės paprastai ieško estetinio sprendimo. Tačiau šypsenos pokyčiai ne visada atskleidžia tikrąją problemos priežastį. Kauno implantologijos klinikos gydytoja odontologė Algimantė Lošytė-Jančė ir gydytojas odontologas-implantologas Andrius Jonaitis pabrėžia, kad norint ilgalaikio rezultato, kartais tenka pradėti ne nuo priekinių dantų restauracijos, o nuo visos kramtymo sistemos įvertinimo.
Kodėl dyla ir skyla priekiniai dantys?
Priekinių dantų dilimą ar skilinėjimą gali lemti daugelis veiksnių: dantų griežimas, rūgščių poveikis, pakitęs sąkandis, prarasti ar nudilę krūminiai dantys. Todėl įvertinti vien pažeistą dantį nepakanka. Svarbu išsiaiškinti, kas paskatino šiuos pokyčius.
„Pacientai dažniausiai pirmiausia sunerimsta dėl to, ką pamato veidrodyje: sutrumpėjusius dantis, nelygius, nutrupėjusius jų kraštus ar pasikeitusią spalvą. Natūralu, kad norisi susigrąžinti gražią šypseną. Tačiau tai, ką žmogus suvokia kaip estetinį trūkumą, gydytojui gali būti ženklas, kad į situaciją reikia pažvelgti plačiau“, – sako A. Lošytė-Jančė.
Daugeliui pažįstamas dantų griežimas ar stiprus sukandimas, dar vadinamas bruksizmu. Jis gali pasireikšti tiek miegant, tiek būdraujant. Ilgainiui tokia apkrova gali lemti dantų paviršių nudilimą, pažeisti jų kraštus ir restauracijas.
Kita galima priežastis – rūgščių poveikis dantų emaliui. Jis gali būti susijęs su dažnu rūgščių gėrimų vartojimu, refliuksu ar kitomis sveikatos būklėmis. Kai rūgščių poveikį papildo mechaninė apkrova, dantų audiniai gali dėvėtis greičiau.
Vis dėlto ne kiekvienas nuskilęs ar nudilęs dantis reiškia rimtą sutrikimą. Gydytojos teigimu, svarbiausia įvertinti konkrečią situaciją, paciento įpročius ir bendrą burnos būklę. „Prieš galvojant apie grožį, turime suprasti, kodėl tie pokyčiai atsirado. Kartais matomas estetinis defektas yra platesnės problemos dalis arba jos pasekmė“, – pabrėžia ji.
Kokią įtaką priekiniams dantims turi galinių dantų netekimas?
Galinių dantų netekimas ar stiprus jų nudilimas gali pakeisti sąkandį ir kramtymo krūvio pasiskirstymą. Dėl to priekiniams dantims gali tekti didesnė apkrova, todėl jie gali greičiau dilti, skilinėti ar tapti paslankūs. Šių pokyčių rizikai įtakos turi ir periodonto audinių būklė.
Krūminiai dantys atlieka svarbų vaidmenį kramtant ir paskirstant kramtymo apkrovas. Priekiniai dantys pirmiausia skirti maistui atkąsti, o iltiniai taip pat padeda nukreipti apatinio žandikaulio judesius. Kai galinių dantų atrama sumažėja, gali keistis visos kramtymo sistemos veikimas.
„Kai pacientas kreipiasi dėl nudilusių ar skilinėjančių priekinių dantų, svarbu įvertinti, ar problema nėra susijusi su krūminių dantų būkle ir pasikeitusiu sąkandžiu. Jeigu atkuriame tik priekinius dantis, bet nepašaliname per didelės apkrovos priežasties, restauracijos gali vėl skilti ar būti kitaip pažeistos“, – aiškina A. Jonaitis.
Pasak gydytojo, krūminių dantų nudilimas ar galinių dantų netekimas gali paveikti ne tik priekinių dantų formą ir jų apkrovą, bet ir dantis laikančių audinių būklę. Tai ypač svarbu pacientams, turintiems periodonto ligų požymių ar didesnį polinkį į jas. Tokiais atvejais priekiniai dantys gali tapti paslankesni, pasislinkti ir išsiskėsti į priekį tarsi vėduoklė. Todėl vien estetinio priekinių dantų atkūrimo nepakanka – būtina įvertinti ir galinių dantų atramą, sąkandį bei periodonto būklę.
Kodėl vien gražiai atkurti priekinius dantis nepakanka?
Šiuolaikinė odontologija leidžia atkurti nudilusių ar nuskilusių dantų formą tiek kompozitinėmis restauracijomis, tiek keraminėmis laminatėmis ar kitais protezavimo būdais. Tačiau net ir kruopščiai atliktas estetinis darbas negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei išlieka pažeidimus sukelianti priežastis.
A. Lošytė-Jančė pabrėžia, kad restauracijos pasirinkimas yra tik viena gydymo dalis. Ne mažiau svarbu įvertinti sąkandį, dantims tenkančias apkrovas, galinių dantų būklę ir paciento įpročius. „Galime estetiškai ir funkcionaliai atkurti nudilusius ar suskilinėjusius priekinius dantis. Tačiau jeigu neatkursime krūminių dantų funkcijos ir krūvis, kuris turėtų tekti jiems, liks priekinių dantų srityje, ilgalaikio rezultato nepasieksime“, – sako gydytoja.
Todėl svarbu siekti ne vien norimos šypsenos išvaizdos, bet ir tinkamos dantų funkcijos. Atkurti dantys turi derėti su sąkandžiu ir visos kramtymo sistemos poreikiais.
Nuo ko prasideda kompleksinis gydymo planas?
Pirmasis žingsnis – išsamus pokalbis ir burnos būklės įvertinimas. Gydytojui svarbu suprasti paciento lūkesčius, bendrą sveikatos būklę, mitybos bei kitus kasdienius įpročius, įvertinti dantų, dantenų ir sąkandžio būklę.
Jeigu nustatoma, kad priekinių dantų pažeidimai susiję su galinių dantų netekimu ar pakitusiu sąkandžiu, gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į visą dantų eilę. Kai būtina atkurti krūminius dantis ir koreguoti sąkandžio aukštį, šie darbai planuojami derinant juos su būsima priekinių dantų restauracija. Jei reikia koreguoti dantų padėtį, į gydymą gali būti įtraukiamas ir gydytojas ortodontas.
A. Jonaitis aiškina, kad planuojant kompleksinį atkūrimą svarbu iš anksto numatyti būsimų dantų formą, padėtį ir sąkandžio aukštį. Tam gali būti naudojamas diagnostinis modeliavimas, padedantis suplanuoti, kaip turėtų atrodyti ir funkcionuoti atkurtas sąkandis. „Pirmiausia turime suprasti, kokį sąkandžio aukštį ir dantų padėtį siekiame atkurti. Pagal šį planą deriname galinių dantų atkūrimą implantais ar kitais protezavimo būdais su būsimomis priekinių dantų restauracijomis“, – teigia gydytojas.
Pasak jo, gydymo eiliškumas priklauso nuo individualios situacijos, todėl ne visiems pacientams taikomas vienodas planas. Svarbiausia, kad pasirinkti gydymo etapai būtų suderinti tarpusavyje ir padėtų pasiekti numatytą funkcinį bei estetinį rezultatą.
Kodėl gydyme svarbus komandinis darbas?
Sudėtingesniais atvejais vieno specialisto vertinimo gali nepakakti. Restauracinės odontologijos, protezavimo, ortodontijos ir implantologijos specialistų bendradarbiavimas leidžia įvertinti skirtingus problemos aspektus ir sudaryti nuoseklų gydymo planą.
A. Lošytė-Jančė pabrėžia, kad profesionalumas reiškia ir gebėjimą pripažinti, kada pacientui tinkamesnis kitas gydymo metodas ar kito specialisto pagalba. „Man svarbiausia, kad pacientas gautų jam tinkamiausią gydymą, o ne tai, kad viską atlikčiau pati. Kiekvienas specialistas turi dirbti savo srityje, o komandinis darbas – tarnauti paciento naudai“, – sako ji.
Toks požiūris padeda ne tik suderinti skirtingus gydymo etapus, bet ir aiškiau paaiškinti pacientui, kodėl vienu atveju pakanka tausojančio estetinio plombavimo, o kitu pirmiausia reikia spręsti galinių dantų ar sąkandžio problemas.
Ar kiekvieną nudilusį dantį būtina restauruoti?
A. Lošytės-Jančės teigimu, gydymo apimtis priklauso nuo danties pažeidimo, jo funkcijos ir to, ar dilimas progresuoja. Kai kuriais atvejais gali pakakti stebėjimo, profilaktikos, įpročių korekcijos ar kitų individualiai parinktų priemonių. Kai danties audinių trūksta arba jie pažeisti, gali prireikti restauracijos.
„Esu minimaliai invazyvios odontologijos šalininkė. Mano tikslas nėra restauruoti kuo daugiau dantų. Reikia atlikti tiek, kiek būtina, ir kiek įmanoma labiau išsaugoti natūralius danties audinius. Nieko nėra tobuliau už tai, ką sukūrė gamta“, – pabrėžia gydytoja.
Atkūrus dantis taip pat svarbi jų priežiūra: reguliari profesionali burnos higiena, individualios gydytojo rekomendacijos ir kontroliniai vizitai. Jei nustatomas bruksizmas, gali būti rekomenduojamos papildomos priemonės dantims apsaugoti.
Kada verta kreiptis į odontologą?
Gydytojai rekomenduoja pasikonsultuoti pastebėjus, kad priekiniai dantys trumpėja, jų kraštai tampa nelygūs ar permatomi, atsiranda įskilimų, padidėja jautrumas arba pradeda skilti ir kristi plombos.
Dėmesį taip pat verta atkreipti į rytais jaučiamą kramtomųjų raumenų įtampą, žandikaulio nuovargį ar galvos skausmą. Šie požymiai gali būti susiję su padidėjusia kramtomųjų raumenų apkrova.
Dantų dilimas dažnai progresuoja palaipsniui, todėl prie pokyčių galima priprasti ir ilgą laiką jų nepastebėti. Ankstyvas įvertinimas leidžia nustatyti galimas priežastis, išsaugoti daugiau natūralių danties audinių ir suplanuoti gydymą dar prieš atsirandant didesniems pažeidimams.
A. Lošytė-Jančė ir A. Jonaitis pabrėžia, kad ilgalaikis rezultatas prasideda nuo visos burnos būklės įvertinimo, o ne vien matomų dantų defektų pašalinimo. Kartais gydymą tenka planuoti etapais, atsižvelgiant į medicininius poreikius ir paciento galimybes.
Pasak gydytojų, graži šypsena ir gera dantų funkcija yra neatsiejamos. Tinkamai suplanuotas gydymas padeda siekti abiejų tikslų ir kartu išsaugoti kuo daugiau natūralių danties audinių.
About the Author
