Pernai pirktas medus buvo švelnus ir šviesus, o šiemet iš to paties bitininko įsigytas – tamsesnis ir ryškesnio skonio. Ar tai reiškia, kad pasikeitė jo kokybė? Nebūtinai. Panevėžio krašto bitininkas Vaidas Arbutavičius ir Zarasų rajone šeimos bityną puoselėjanti Laura Bakutienė atskleidžia, kodėl net toje pačioje vietoje surinktas medus kasmet gali būti kitoks.
Medaus skonis neturi vieno recepto
Medaus spalva, aromatas ir skonis priklauso nuo augalų, kurių nektarą renka bitės. O tai, kiek nektaro augalai išskiria, lemia žydėjimo laikas, temperatūra, drėgmė ir kitos oro sąlygos. Todėl net ir to paties bityno vasaros meduje vienais metais gali dominuoti vieni augalai, kitais – kiti.
Panevėžio krašte veikiantis „Vaido bitynas“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip bitininkas prisitaiko prie skirtingų medunešių. Vaidas Arbutavičius bites laiko keliose vietovėse, kur aplink avilius auga pievos, miškai, sodai ir liepos. Dalį avilių jis perveža prie medingųjų augalų, siekdamas surinkti skirtingų rūšių medų.
Tačiau net ir perkėlus avilius prie žydinčių grikių negalima būti tikram dėl grikių medaus derliaus: nektaro išsiskyrimas priklauso nuo gamtos sąlygų. Būtent todėl bitininkystėje svarbu ne tik suplanuoti darbus, bet ir nuolat stebėti augalų žydėjimą.
Kai planus koreguoja bitės ir oras
Zarasų rajono Avilių miestelyje, prie Avilio ežero, Laura Bakutienė su šeima kuria ekologinį bityną „Avilių pasakos“. Bitininkystė prasidėjo 2023 metais nuo 40 bičių šeimų, o dabar jų jau apie šimtą. Bitynu rūpinasi trys šeimos kartos.
„Kartais juokauju, kad vietą bitynui pasirinkau ne aš – ji pasirinko mane. Kur dar bitininkauti, jei ne Aviliuose?“ – pasakoja L. Bakutienė.
Darbo dienomis gyvenanti Vilniuje, savaitgaliais Laura su šeima grįžta į vyro senelių sodybą. Čia, pasak bitininkės, tenka priimti vieną svarbiausių gamtos pamokų: negali paskubinti žydėjimo, pakeisti oro ar nurodyti bitėms, kiek medaus jos turi sunešti.
Šeima aplink bityną augina levandas, čiobrelius, mėtas, medetkas ir ramunėles. Tačiau kokių augalų nektaras konkrečiais metais sudarys didžiausią medaus dalį, priklauso nuo kur kas platesnės aplinkos ir medunešio sąlygų.
Ką apie medų pasako sertifikatas?
Abu ūkiai dalyvauja sertifikuotos gamybos sistemose, tačiau skirtingose: V. Arbutavičius – nacionalinės maisto kokybės (NKP), o L. Bakutienė – ekologinės gamybos. Lauros ūkio ekologinis sertifikatas taikomas medui, vaškui ir bičių šeimoms.
Sertifikavimas reiškia, kad atitinkamų produktų gamybai taikomi nustatyti reikalavimai ir kontrolė. Tačiau nei ekologinis, nei NKP ženklas nežada, kad kiekvieno sezono medus bus vienodo skonio. Sertifikavimo taisyklės apibrėžia gamybos būdą, o medaus juslines savybes stipriai veikia gamta.
Vartotojui svarbu nepainioti natūralių skonio skirtumų su kokybės defektais. Skirtingas aromatas ar spalva savaime nereiškia prastesnio medaus, tačiau rūgimo požymiai ar nebūdingi pašaliniai kvapai jau yra priežastis suabejoti jo kokybe.
Taigi perkant medų verta pasidomėti ne tik jo rūšimi ir kaina, bet ir kilme, gamintojo praktika bei sertifikavimu. O jei mėgstamas medus šiemet kiek kitoks, tai gali būti tiesiog naujo sezono ženklas.
Daugiau apie sertifikuotus Lietuvos bitininkystės ūkius ir jų produkciją – „Medaus kultūros“ svetainėje.
About the Author
