Du stiklainiai liepų medaus. Abu surinkti Lietuvoje, abu iš pirmo žvilgsnio panašūs. Tačiau vienas kainuoja 7 eurus, kitas – 12 eurų. Ar brangesnis medus būtinai geresnis? O gal vartotojas moka už tai, ko stiklainyje net nesimato? Medaus kainą lemia ne tik jo rūšis ar surinktas kiekis, bet ir gamybos būdas, bityno vieta, bitininko darbo sąnaudos bei pasirinkti kokybės užtikrinimo standartai.
Tas pats pavadinimas dar nereiškia tokio paties produkto
Liepų, grikių ar pievų medus dažnai vertinamas pagal augalinę kilmę. Tai yra iš kokių augalų nektaro buvo surinktas medus. Tačiau net ir tos pačios rūšies medus gali skirtis aromatu, skoniu, spalva bei tekstūra.
Šiuos skirtumus lemia vietovės augalija, konkrečių metų oro sąlygos, nektaro šaltinių įvairovė ir medaus sudėtis. Tačiau yra dar vienas skirtumas, kurio ragaujant medų nustatyti neįmanoma – jo gamybos būdas.
Pavyzdžiui, ekologiško medaus gamintojui taikomi papildomi reikalavimai, kurių laikymąsi tikrina nepriklausoma kontrolės įstaiga. Todėl du panašaus skonio medūs gali turėti skirtingą gamybos istoriją.
Kodėl bitininkas negali tiesiog pastatyti avilių ten, kur daugiau žiedų? Įprastai bitininkas, ieškodamas vietos aviliams, vertina medingųjų augalų gausą, prieinamumą, bičių šeimų produktyvumą ir kitus praktinius aspektus.
Ekologinėje bitininkystėje pasirinkimo galimybės siauresnės
Pagal Europos Sąjungos ekologinės gamybos reikalavimus, trijų kilometrų spinduliu nuo bityno nektaro ir žiedadulkių šaltiniai iš esmės turi būti ekologinės kultūros, natūrali augalija arba mažą poveikį aplinkai turinčiais metodais tvarkomi plotai.
Tai reiškia, kad ne kiekvienas gausiai žydintis laukas yra tinkama vieta ekologiniam bitynui.
Bitininkas turi įvertinti aplinkines teritorijas ir galimus taršos šaltinius. Kai kuriose vietovėse tai gali reikšti ilgesnes keliones iki bitynų, sudėtingesnę logistiką ar mažesnį pasirinkimą, kur laikyti bites.
Kita vertus, ekologinės bitininkystės reikalavimai nereiškia, kad bitės niekada nenuskrenda už nustatytos teritorijos ribų. Tai yra gamybos organizavimo ir kontrolės sistema, o ne galimybė visiškai kontroliuoti kiekvienos bitės skrydį.
Kiek iš tiesų kainuoja vienas medaus kilogramas?
Vartotojas dažniausiai mato galutinę stiklainio kainą. Tačiau bitininko sąnaudos prasideda gerokai anksčiau, nei medus supilstomas.
Avilius reikia prižiūrėti visus metus. Bičių šeimų sveikata, pasiruošimas žiemai, inventoriaus priežiūra ir medaus tvarkymas reikalauja laiko bei investicijų net tais metais, kai derlius nedidelis.
Ekologiniame bityne papildomai reikia laikytis specialių bičių priežiūros, maitinimo ir naudojamų medžiagų reikalavimų. Taip pat būtina tvarkyti dokumentus, užtikrinti atsekamumą ir dalyvauti sertifikavimo bei kontrolės procese.
Tačiau būtų netikslu teigti, kad ekologinis medus visada pagaminamas brangiau. Sąnaudos priklauso nuo konkretaus ūkio sąlygų, jo dydžio, vietovės ir pasirinktų darbo metodų.
Be to, ekologinis sertifikatas nenustato privalomos didesnės pardavimo kainos.
Ar brangesnis medus yra kokybiškesnis?
Aukštesnė kaina savaime nėra medaus kokybės įrodymas. Medaus kokybė vertinama pagal įvairius kriterijus, įskaitant drėgmės kiekį, fermentinį aktyvumą, hidroksimetilfurfurolo (HMF) kiekį ir kitus teisės aktuose nustatytus rodiklius.
Šiuos reikalavimus turi atitikti tiek ekologiškas, tiek įprastai pagamintas medus.
Ekologinis sertifikavimas patvirtina ne išskirtinį medaus skonį ar didesnę maistinę vertę, o atitiktį nustatytiems ekologinės gamybos reikalavimams.
Todėl vartotojui svarbu suprasti, kad medaus kokybė ir jo gamybos būdas yra susiję, bet ne tapatūs dalykai.
Ką iš tikrųjų parodo žalias lapelis etiketėje?
Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipas – žalias stačiakampis su iš baltų žvaigždžių sudarytu lapeliu – padeda atpažinti sertifikuotus ekologiškus produktus.
Ant supakuoto ekologiško medaus etiketės taip pat turi būti nurodytas kontrolės įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų kilmė. Lietuvoje ekologinės gamybos kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“, kurios kodas yra LT-EKO-001.
Šie ženklinimo elementai leidžia vartotojui atskirti sertifikuotą ekologišką medų nuo produkto, kurio gamintojas tiesiog pabrėžia natūralią aplinką ar tradicinius bitininkavimo būdus.
Žodžiai „kaimiškas“, „iš miško“ ar „pagamintas su meile“ nėra ekologinės gamybos sertifikavimo įrodymas.
Ką verta įvertinti prieš perkant?
Renkantis medų verta atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į jo kilmę, rūšį, gamintoją, ženklinimą bei asmeninius skonio pomėgius.
Jeigu pirkėjui svarbus sertifikuotas gamybos būdas, ekologinis ženklinimas suteikia papildomos, patikrinamos informacijos. Jeigu svarbiausia skonis, verta ragauti skirtingų augalinės kilmės medų ir atrasti labiausiai patinkančius.
O jeigu norisi suprasti, kodėl konkretus medus kainuoja daugiau, geriausia pasidomėti jo gamintoju ir bityno veiklos ypatumais.
Galiausiai medaus kaina yra tik vienas iš pasirinkimo kriterijų. Sertifikatas, kilmė ir skonis suteikia skirtingos informacijos, todėl sąmoningas vartotojas turėtų vertinti juos kartu.
Daugiau informacijos apie medaus kokybę, ekologinę gamybą ir Lietuvoje sertifikuotus bitininkus galima rasti svetainėje medauskultura.lt.
About the Author
