2026 m. spalio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje pristatytas Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2027–2030 metais plano projektas. Vykdydama parlamentinę kontrolę, Seimo komisija siekia, kad Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas plano projektas, prieš jį patvirtinant ministro įsakymu, būtų aptartas su ministerijomis, kitomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, būtų išsakytos pastabos, pateikti ir įvertinti siūlymai.
Lietuvoje pasiekta didelė pažanga, siekiant sumažinti savižudybių skaičių: 1996 m. savižudybių rodiklis viršijo 47 atvejus 100 tūkst. gyventojų, 2015 m. jis buvo – 30,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2025 m. sumažėjo iki 18,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vis dėlto, pagal Eurostato duomenis Lietuva išlieka pirmoje vietoje Europos Sąjungoje (vidurkis – 9,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Planu siekiama iki 2030 m. dar labiau sumažinti šį rodiklį –ne daugiau kaip 13 savižudybių atvejų 100 tūkst. gyventojų. Taip pat Plane numatytos priemonės, kuriomis bussiekiama sumažinti savižudybių rodiklių skirtumus tarp savivaldybių: 2023–2025 m. skirtumas pagal mirčių dėl savižudybės skaičių 100 tūkst. gyventojų tarp 20 proc. didžiausią ir 20 proc. mažiausią savižudybių skaičių turinčių savivaldybių buvo net 2,83 karto. Bus įgyvendinamos priemonės, skirtos didinti specialistų gebėjimus atpažinti savižudybės grėsmę ir gebėti rekomenduoti pagalbą savivaldybės lygiu. Atkreiptas dėmesys, kad 2026 m. 29 iš 60 Lietuvos savivaldybių veikia savižudybių prevencijos koordinatoriai, o 2025 m. duomenimis 55 proc. savivaldybių buvo patvirtinusios savo reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmus.
„Labai svarbu stiprinti savižudybių prevencijos koordinavimą ir tarpinstitucinį reagavimą savivaldybėse, stiprinant esamų savižudybių prevencijos koordinatorių kompetencijas, likusiose savivaldybėse steigiant jų pareigybes bei užtikrinant, kad būtų patvirtinti reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmai, užtikrintas nuoseklus jų taikymas visose savivaldybėse“, – teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.
Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2027–2030 m. planas yra kompleksinis, apimantis 5 veiklos sritis – nuo ankstyvosios prevencijos (komunikacijos, stigmos mažinimo ir pagalbos žinomumo didinimo, emocinio raštingumo didinimo mokyklose, atsakingo informavimo viešoje erdvėje) ir emocinės paramos, savižudybių grėsmės atpažinimo ir specialistų mokymų, kompleksinės pagalbos žmonėms, patiriantiems savižudybės grėsmę, pagalbos nusižudžiusiųjų artimiesiems iki savižudybių ir savižudybės grėsmės atvejų stebėsenos, tyrimų, registravimo ir pagalbos sistemos veiksmingumo vertinimo.
Posėdyje akcentuota, kad plane yra naujų aspektų: į savižudybių prevencijos politikos kūrimą bus siekiama įtraukti savižudybės krizę patyrusius, bandžiusius nusižudyti asmenis ar dėl savižudybės artimuosius praradusius žmones. Taip pat planuojama sukurti nuoseklią mokymų sistemą, peržiūrėti tarpinstitucinį reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmą, suformuoti psichiatrijos paslaugų klasterį su aiškiai apibrėžtu paciento keliu, įvesti vieningą savižudybės grėsmės registravimą ir atlikti koronerio (neaiškios, netikėtos ar smurtinės mirties priežasties ir aplinkybių) tyrimus savižudybės rizikos veiksniams įvertinti. Savivaldybėms keliamas tikslas – reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmus turėtų pasitvirtinti 75 proc. savivaldybių, o pagalba nusižudžiusių asmenų artimiesiems būtų prieinama visur. Atskiras dėmesys bus skiriamas didžiausios rizikos grupėms – savižudybių duomenų analizė atskleidė, kad ypač aukšta savižudybės grėsmės rizika būdinga asmenims su negalia ir bedarbiams.
Diskusijos metu Seimo komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė pabrėžė, kad planas yra kryptingas ir su aiškiais pasiekimo rodikliais, tačiau jo sėkmė priklauso nuo įgyvendinimo sąlygų. „Plano priemonės bus įgyvendintos tik tuomet, jei joms bus užtikrintas pakankamas tikslinis finansavimas. Todėl labai svarbu 2027 m. valstybės biudžeto svarstymo laikotarpiu siekti, kad suplanuotas finansavimo poreikis nebūtų sumažintas, ir prireikus numatyti alternatyvius finansavimo šaltinius“, – akcentavo Seimo narė M. Petrauskaitė.
Sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas teigė, kad psichikos sveikatos stiprinimui ir savižudybių prevencijai planuojamų lėšų lygį tikimasi išlaikyti, o dalis plane numatytų priemonių taip pat bus finansuojama iš Higienos instituto vykdomo projekto, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo bei Europos Sąjungos lėšų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmoka Valstybinė ligonių kasa.
Diskusijoje akcentuota, kad būtina daugiau dėmesio skirti aiškiam institucijų atsakomybių paskirstymui, pagalbos tęstinumui ir nuolatinei plano įgyvendinimo stebėsenai. Dalyviai pabrėžė, kad pagalba turi būti prieinama ir regionuose, o jos sėkmė vertintina pagal tai, per kiek laiko žmogus ją realiai gauna. Taip pat siūlyta aiškiau nurodyti, kas konkrečiu savižudybės grėsmės atveju koordinuoja skirtingų institucijų veiksmus. Savivaldybių atstovai akcentavo finansavimo ir žmogiškųjų išteklių poreikį, o klausimas dėl patyčių ir smurto rizikos mažinimo sulaukė paaiškinimo, kad tai atskiros viešosios politikos kryptys, su kuriomis plane numatytos sąsajos.
Emocinės paramos tarnybų duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį savižudybės tema sulaukta apie 1 300 skambučių, o jaunimo tarpe tai dažniausia pokalbių internetu tema. Jaunimui planuojamos specializuotos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos komandos bei bandomasis vaikų atvejo vadybos modelis, o 2027 m. nuo 15 metų amžiaus bus prieinami įvadiniai nuotoliniai savižudybių prevencijos mokymai.
Seimo narė M. Petrauskaitė, dėkodama plano rengėjams ir posėdžio dalyviams, akcentavo, kad plano įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo bendro darbo. „Labai svarbu, kad visų institucijų ir organizacijų pastangos būtų sutelktos – plano įgyvendinimo stebėsenos specialistai, priemonių vykdytojai, savižudybių prevencijos koordinatoriai ir paslaugų teikėjai turi dirbti vieningai, efektyviai komunikuoti, siekiant laiku atpažinti savižudybės grėsmę, tinkamai ir tiksliai reaguoti, proaktyviai teikti pagalbą ir užtikrinti jos tęstinumą“, – teigė Seimo komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė.
Posėdyje dalyvavo Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Valstybės kontrolės, Nacionalinės savižudybių prevencijos politikos tarybos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Higienos instituto, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos psichiatrų asociacijos, Lietuvos psichologų sąjungos, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos, VšĮ „Vaikų linija“ atstovai.
Posėdžio vaizdo įrašas čia.
—————————-
Jei Jūs ar Jūsų artimasis patiria emocinių ir psichologinių sunkumų, pagalbos galima rasti tinklalapyje tuesi.lt. Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda konsultuoja telefonu 1815.
Psichologinės pagalbos telefonai
Jeigu Jūs ar Jūsų artimasis išgyvena savižudybės krizę, bet tiesioginės grėsmės gyvybei nėra, kreipkitės į savo savivaldybės psichikos sveikatos centrą. Skubi psichologinė pagalba teikiama be eilės ir be šeimos gydytojo siuntimo. Kai kyla tiesioginė grėsmė gyvybei, skambinti 112.
About the Author
