2026 m. spalio 2 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Spalio 1-ąją Europos Parlamente Briuselyje surengtoje konferencijoje „Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo skatinimas – strateginis Europos Sąjungos sveikatos ateities prioritetas“ Seimo narys prof. dr. Saulius Čaplinskas pristatė Lietuvoje pradėtą sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo iniciatyvą ir jos plėtros Europoje kryptį. Konferencijoje aptarta, kaip Europos Sąjunga galėtų stiprinti sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo politiką, geriau susiedama prevenciją, mokslinius tyrimus, inovacijas ir valstybių bendradarbiavimą.
„Europa jau išmoko ilginti gyvenimą. Dabar turime išmokti ilginti sveiką gyvenimą. Todėl svarbiausias klausimas – ne vien kiek metų žmogus gyvens, bet kiek iš jų jis išliks sveikas, savarankiškas ir aktyvus“, – sako prof. S. Čaplinskas.
Europos visuomenei amžėjant, tai tampa ne vien sveikatos apsaugos, bet ir ilgalaikės valstybės politikos klausimu. Ilgiau sveiki ir savarankiški žmonės reiškia ne tik mažesnę ligų naštą. Tai taip pat ilgesnis aktyvus dalyvavimas darbo rinkoje ir visuomenėje, mažesnis priklausomybės nuo socialinės pagalbos poreikis, tvaresni viešieji finansai ir stipresnės bendruomenės. Todėl vien gyvenimo trukmės nepakanka – vienu svarbiausių pažangos matų turi tapti sveiko gyvenimo metai.
Savo pranešime „Sveikas amžėjimas ir sveikata visose politikose – strateginis valstybės pasirinkimas“ parlamentaras pabrėžė, kad sveikas amžėjimas neprasideda sulaukus vyresnio amžiaus. Jis formuojamas per visą žmogaus gyvenimą – nuo vaikystės, švietimo ir gyvenamosios aplinkos iki darbo sąlygų, socialinių ryšių, gyvensenos, ligų prevencijos ir sveikatos priežiūros. Todėl sveikata negali likti vien sveikatos apsaugos sistemos atsakomybe.
„Klausimas neturėtų būti tik toks: kas dar turi būti atsakingas už sveikatą? Kur kas produktyviau klausti: kam dar naudinga geresnė žmonių sveikata? Sveikesnė visuomenė naudinga sveikatos sistemai, bet taip pat finansų, švietimo, socialinei, darbo, kultūros ir kitoms politikos sritims. Tik tada principas „Sveikata visose politikose“ tampa ne dar viena pareiga ministerijoms, o bendru skirtingų sektorių interesu“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Briuselyje jis pristatė ir šių metų birželį Lietuvoje vykusios Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėjos patirtį. Visą savaitę renginiai vyko Seime, universitetuose, Lietuvos mokslų akademijoje, sveikatos priežiūros įstaigose ir bendruomenėse. Siekta ne surengti dar vieną atskirą konferenciją, o prie vieno tikslo sutelkti politiką, mokslą, sveikatos priežiūrą, skirtingas valstybės valdymo sritis ir visuomenę.
Vienas svarbiausių Asamblėjos politinių rezultatų – Vilniuje pradėta Tarptautinė parlamentinio bendradarbiavimo sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo iniciatyva ir sutarta dėl bendradarbiavimo memorandumo. Jame sveiko gyvenimo metai siejami su sveikatos visose politikose principu, viso gyvenimo požiūriu, įrodymais grįsta politika ir praktiniu parlamentarų, ekspertų bei pilietinės visuomenės bendradarbiavimu. Memorandume taip pat numatyta keistis teisėkūros patirtimi, lyginti sveiko gyvenimo metų rodiklius ir vertinti ne tik priimtus sprendimus, bet ir tai, kas iš tikrųjų pasikeitė juos įgyvendinus.
Tokio bendradarbiavimo reikia dėl paprastos priežasties: sveikatos rezultatai kuriami dešimtmečiais, o politiniai ciklai trunka vos kelerius metus. Vaikas, gimęs vienos parlamento kadencijos metu, per savo gyvenimą gali sulaukti daugybės skirtingų vyriausybių ir parlamentų. Todėl ilgalaikiai sveikatos tikslai negali kiekvieną kartą prasidėti iš naujo.
„Geri ketinimai dar nėra sveikatos rezultatas. Turime vertinti ne tik tai, kiek programų sukūrėme, kiek teisės aktų priėmėme ar kiek pinigų išleidome. Reikia klausti: ar žmonės tapo sveikesni, ar sumažėjo sveikatos netolygumai, ar pasikeitė elgsena ir ar priemonė davė tą rezultatą, kurį žadėjome?“ – pažymi parlamentaras.
Būtent todėl sveiko gyvenimo metai gali tapti bendra skirtingų politikos sričių kalba. Gyvenimo trukmė išlieka svarbi, tačiau ji nepasako, kiek tų metų žmogus praleidžia būdamas sveikas, funkciškai savarankiškas ir galėdamas aktyviai dalyvauti visuomenėje. Jeigu prie sveiko gyvenimo metų gali prisidėti švietimas, užimtumo politika, miestų planavimas, kultūra, socialinė apsauga ir sveikatos priežiūra, šis rodiklis leidžia skirtingą jų indėlį matyti kaip vieno bendro rezultato dalį.
Europos Parlamente taip pat pristatyta Lietuvoje pradėta Sveiko amžėjimo ambasadorių iniciatyva. Jos esmė – visuomenės sveikata negali būti tik institucijų projektas. Mokslininkas gali prisidėti įrodymais, gydytojas – patirtimi, mokytojas – sveikatos raštingumu, treneris – fizinio aktyvumo skatinimu, žurnalistas – suprantama komunikacija, visuomenėje žinomas žmogus – dėmesiu, o bendruomenė – pasitikėjimu. Svarbiausia, kad žmogus rastų realų būdą prisidėti per tai, ką jau moka ir daro.
Iš šių skirtingų, tačiau tarpusavyje susijusių iniciatyvų turi formuotis sveiko amžėjimo ekosistema. Asamblėja gali periodiškai suburti skirtingas sritis ir žmones, parlamentinis bendradarbiavimas – padėti išlaikyti ilgalaikę politinę kryptį ir keistis veikiančiais sprendimais, o Sveiko amžėjimo ambasadorių bendruomenė – perkelti šias idėjas už institucijų ribų, į kasdienį žmonių gyvenimą.
Tokios ekosistemos veikimo kryptį S. Čaplinskas apibūdino paprastai: mokslas turi virsti politika, politika – praktiniais sprendimais bendruomenėse, o žmonių ir bendruomenių patirtis – grįžti atgal į politiką. Bendras visų šių grandžių rezultatas turėtų būti ne projektų ar renginių skaičius, o daugiau geros sveikatos gyvenimo metų.
S. Čaplinskas savo pranešime rėmėsi ir profesine patirtimi kovojant su ŽIV/AIDS bei COVID-19. Šios krizės parodė svarbią visuomenės sveikatos pamoką: kilus grėsmei visuomenę galima mobilizuoti labai greitai, tačiau daug sunkiau pasiektą naudingą pokytį išlaikyti tada, kai krizės pojūtis išnyksta. Todėl sunkiausias visuomenės sveikatos uždavinys dažnai yra ne sukurti skubos jausmą, o padaryti taip, kad geras pokytis išliktų.
Tai ypač aktualu prevencijai, kurios politinis paradoksas – sėkmės dažnai nematyti.
„Kai medicina išgelbsti žmogaus gyvybę, rezultatą matome. Kai operacija pavyksta, matome pacientą. Kai prevencija pavyksta, dažnai neįvyksta nieko: neįvyksta infarktas ar insultas, paauglys netampa priklausomas nuo nikotino, žmogus nepraranda savarankiškumo taip anksti, kaip galėjo prarasti. Kai kurie didžiausi visuomenės sveikatos laimėjimai yra įvykiai, kurie neįvyko“, – pabrėžia S. Čaplinskas.
Todėl prevencijos politika reikalauja gebėjimo investuoti šiandien į rezultatą, kuris gali būti matomas tik po daugelio metų arba apskritai likti nepastebėtas todėl, kad grėsmės pavyko išvengti. Tam būtinas politinis tęstinumas ir gebėjimas vertinti rezultatus ilgesniu nei vienos kadencijos laikotarpiu.
Europos bendradarbiavimas šioje srityje taip pat turi būti praktiškas. Europos šalys jau turi daug duomenų, mokslinių žinių ir skirtingų politikos eksperimentų, tačiau ne visada pakankamai greitai mokosi viena iš kitos. Jei viena valstybė tam tikroje srityje pasiekia geresnių rezultatų, kitoms svarbu suprasti kodėl. Jei priemonė nepasiteisino, ir tai yra vertinga informacija.
„Politikos nesėkmę turėtume vertinti kaip duomenis, o ne kaip gėdą. Europai nėra jokios prasmės skirtingose šalyse vėl ir vėl mokėti už tą pačią klaidą“, – savo pranešime teigė S. Čaplinskas.
Lietuvoje pradėta iniciatyva Europos Parlamente pristatyta ne kaip baigtas nacionalinis modelis, o kaip kvietimas plėtoti bendradarbiavimą. Spalio 1-osios konferencijos programoje kartu su S. Čaplinsku pranešimus skaitė Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato atstovė dr. Marianne Takki, Tarptautinio ilgaamžiškumo aljanso pirmininkas dr. Ilia Stambler ir kiti sveiko amžėjimo bei ilgaamžiškumo politikos ekspertai.
„Tai, ką pradėjome Lietuvoje, norime auginti ne kaip dar vieną kampaniją, o kaip sveiko amžėjimo ekosistemą – tokią, kuri sujungtų mokslą, politiką ir bendruomenes ir išliktų ilgiau už vieną politinę kadenciją. Į Europos Parlamentą ją atnešėme ne kaip baigtą receptą ir ne todėl, kad turime visus atsakymus, o kaip kvietimą kurti kartu. Tikrasis rezultatas bus matuojamas ne renginių, projektų ar pasirašytų dokumentų skaičiumi, o tuo, ar žmonės Lietuvoje ir Europoje gyvens daugiau metų geros sveikatos“, – apibendrina prof. S. Čaplinskas.
About the Author
