Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Varšuvoje ir antradienį susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku Donaldu Tusku.
Šalies vadovas su Premjeru aptarė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, infrastruktūros projektus, Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę, derybas dėl ES daugiametės finansinės programos, investicijas į saugumą ir karinį mobilumą.
Prezidentas akcentavo Lietuvos siekį toliau plėtoti abiejų šalių tarpvalstybinę ekonominę erdvę bei būtinybę imtis konkrečių veiksmų šiai iniciatyvai įgyvendinti. „Turėtume sutelkti dėmesį į sektorius, turinčius didžiausią tarpvalstybinio bendradarbiavimo potencialą, ypač gynybos ir dvejopo naudojimo technologijų, žaliosios gamybos, žemės ūkio technologijų ir pažangiosios logistikos srityse“, – sakė Lietuvos vadovas. Lenkija yra pirmoji Lietuvos prekybos partnerė, metinė prekyba jau viršijo dešimt milijardų eurų.
Šalies vadovas kartu su Lenkijos Premjeru aptarė abiem valstybėms svarbių karinių projektų – „Rytinės sienos skydo“ ir „Baltijos gynybos linijos“ – įgyvendinimą.
Prezidentas pabrėžė bendrų pastangų svarbą siekiant, kad būtų užtikrinta būtina politinė ir finansinė parama kritinės infrastruktūros apsaugai ir atsparumui stiprinti, įskaitant „Harmony Link“ ir „Rail Baltica“ projektus.
Prieš kelias dienas Lietuvos Prezidentas kartu su D. Tusku, Estijos Ministru Pirmininku Kristenu Michalu ir Latvijos Ministru Pirmininku Andriu Kulbergu bendru laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos Pirmininką António Costą ir Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen, siekdami atkreipti dėmesį į strateginę „Rail Baltica“ projekto svarbą, ypač kariniam mobilumui užtikrinti.
Šalių lyderiai patvirtino Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos įsipareigojimą užtikrinti, kad „Rail Baltica“ projektas būtų užbaigtas 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu. Tam, kad projektas galėtų būti sėkmingai įgyvendintas, lyderiai pakvietė numatyti projektui reikalingą ES finansavimą.
Lietuvos vadovas padėkojo Lenkijai už pagalbą atkuriant elektros tiekimą po šių metų rugpjūčio 22-ąją Lietuvoje praūžusios niokojančios audros. Prezidentas taip pat palankiai įvertino neseniai pasirašytą abiejų šalių atsakingų institucijų pareiškimą dėl energetikos infrastruktūros saugumo stiprinimo ir tarpusavio pagalbos. Jame numatyta plėtoti greitosios tarpvalstybinės pagalbos mechanizmus, stiprinti energetikos infrastruktūros apsaugą ir kaupti svarbiausios įrangos atsargas.
About the Author
