Nors didelė dalis Lietuvos gyventojų teigia, kad tikrą finansinio saugumo jausmą jiems suteiktų tik solidžios santaupos, realybė – gerokai trapesnė. Net 38 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad netekę pagrindinio pajamų šaltinio dabartinį gyvenimo lygį galėtų išlaikyti ne ilgiau kaip tris mėnesius.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie finansinį pasirengimą, pajamų netekties rizikas ir šeimos finansinį saugumą atskleidė, kad daugiausia gyventojų (28 proc.) finansiškai saugiai jaustųsi turėdami daugiau nei 20 tūkst. eurų santaupų.
Kiek mažesnė apklaustųjų dalis (23 proc.) nurodė, kad jiems pakaktų 5–10 tūkst. eurų, o penktadaliui (20 proc.) saugumo jausmą suteiktų 10–20 tūkst. eurų santaupos. 10 proc. gyventojų pakaktų 3–5 tūkst. eurų santaupų, 7 proc. – 1–3 tūkst. eurų, o 3 proc. – iki 1 tūkst. eurų.
„Nėra abejonės, kad santaupos suteikia ramybės ir tvirtesnį pagrindą po kojomis. Vis dėlto finansinis atsparumas nėra vien sukaupta pinigų suma sąskaitoje – tai gebėjimas susidoroti su netikėtais gyvenimo pokyčiais ir išvengti situacijos, kai vienas nenumatytas įvykis sujaukia visus šeimos finansus. Todėl svarbu nuosekliai stiprinti savo finansinį pagrindą: kaupti rezervą nenumatytiems atvejams, atsakingai vertinti finansinius įsipareigojimus ir pasirūpinti finansine apsauga netikėtais gyvenimo atvejais. Kuo geriau esame pasirengę netikėtumams, tuo daugiau ramybės galime jausti dėl savo ir artimųjų ateities“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė.
Dauguma jaučiasi saugūs
Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei pusė (54 proc.) gyventojų savo namų ūkio finansinį saugumą vertina teigiamai: 15 proc. jaučiasi visiškai finansiškai saugūs, o 39 proc. – greičiau saugūs.
Beveik trečdalis (32 proc.) respondentų savo finansinį saugumą vertina neutraliai – nesijaučia nei saugūs, nei nesaugūs. Vis dėlto 14 proc. gyventojų jaučiasi finansiškai nesaugūs: 11 proc. nurodė besijaučiantys greičiau nesaugūs, o 3 proc. – visiškai nesaugūs.
Kita vertus, apklausa atskleidė, kad net 38 proc. gyventojų dabartinį gyvenimo lygį, netikėtai netekę pagrindinių pajamų, galėtų išlaikyti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Iš jų 10 proc. santaupų pakaktų mažiau nei mėnesiui, o 28 proc. – nuo vieno iki trijų mėnesių.
Dar 23 proc. respondentų iš turimų lėšų galėtų pragyventi 4–6 mėnesius, o 15 proc. – nuo 7 iki 12 mėnesių. Tiek pat gyventojų nurodė, kad santaupų jiems pakaktų ilgiau nei metams.
Kauptų santaupas ir investuotų
Paklausti, kiek papildomai galėtų skirti savo ar šeimos finansiniam saugumui stiprinti, daugiausia gyventojų (21 proc.) nurodė 51–100 eurų per mėnesį. Penktadalis (20 proc.) galėtų atidėti ir daugiau nei 300 eurų, o 16 proc. – 101–200 eurų. Tiesa, 14 proc. apklaustųjų teigė negalintys skirti papildomų lėšų, 12 proc. galėtų skirti 26–50 eurų, o 8 proc. – iki 25 eurų per mėnesį.
Turėdami papildomus 50–100 eurų gyventojai pirmiausia kauptų finansinį rezervą ar didintų santaupas (47 proc.) ir rinktųsi investuoti (27 proc.).
Dalis gyventojų pinigus taip pat skirtų vaikų ateičiai arba gyvybės draudimui ir finansinei apsaugai nelaimės atveju, rūpintųsi pensija, paskolomis ar kitais finansiniais įsipareigojimais.
„Kaupiant santaupas ir investuojant svarbu nepamiršti ir finansinės apsaugos netikėtų įvykių atveju. Rimtos sveikatos problemos ar artimojo netektis gali sukelti ne tik emocinių sunkumų, bet ir didelę finansinę naštą šeimai. Todėl gyvybės draudimas su papildomomis traumų, sunkų ligų ar darbingumo netekimo apsaugomis gali būti svarbi finansinio saugumo dalis, padedanti apsaugoti artimuosius nuo finansinių rūpesčių sunkiu laikotarpiu“, – pabrėžia „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovė.
Apklausą 2026 m. spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje apklausta daugiau nei tūkstantis 18–74 metų amžiaus gyventojų.
About the Author
