Darbo diena dar nesibaigė, tačiau 16 valandą svarbaus susitikimo geriau neplanuoti – daliai kolegų metas pasiimti vaikus. Tokiais Baltijos šalių darbo kasdienybės pavyzdžiais tinklalaidėje „Digital Insurance Podcast“ neseniai dalijosi draudimo bendrovės ERGO vadovė regione Ursula Clara Deschka. Ilgametę darbo patirtį Vokietijoje sukaupusi vadovė pasakojo, kuo Lietuvos ir jos kaimynių darbo kultūra bei klientų įpročiai skiriasi nuo jai pažįstamos vokiškos kasdienybės.
Beveik ketverius metus Baltijos šalyse dirbanti ir Rygoje gyvenanti U. C. Deschka vadovauja ERGO veiklai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Dirbdama su visų trijų šalių komandomis, ji pastebi ir bendrus regiono bruožus, ir skirtumus, kurie žvelgiant iš Vakarų Europos ne visada matomi.
Vienas ryškesnių skirtumų nuo Vokietijos – darbo visu etatu paplitimas. Vokietijoje darbas ne visu etatu gerokai įprastesnis – taip dirbti renkasi apie pusė moterų, o Baltijos šalyse, pasak vadovės, vyrauja darbo visu etatu kultūra. ERGO bendrovėse šiame regione taip dirba apie 97 proc. darbuotojų, o visu etatu dirbančių vyrų ir moterų dalis beveik nesiskiria. Derinti darbą su šeimos gyvenimu padeda lankstus grafikas.
„Vienas iš tėvų ryte nuveža vaikus į mokyklą ar darželį, kitas juos pasiima popietę, o dalį darbų atlieka vėliau. Atsižvelgiant į tokią kolegų dienotvarkę, planuojame ir bendrus darbus. Pavyzdžiui, svarbių susitikimų tiesiog neplanuojame 16 valandą. Žinome, kad kai kurie tėvai lengviau pasiekiami vėliau vakare arba anksti ryte“, – sako U. C. Deschka.
300 darbuotojų ir vienas spausdintuvas
Vokietijos ir Baltijos šalių skirtumai, pasak U. C. Deschkos, atsiskleidžia ir kasdienėje biuro veikloje. Tai ji iliustruoja ERGO biuro Estijos sostinėje Taline pavyzdžiu. Nors pati kartais dar mėgsta mintis užsirašyti ranka, Taline esančiame biure popieriaus beveik neprireikia.
„Mūsų Talino biure dirba apie 300 žmonių, o spausdintuvas yra tik vienas. Vienintelis žmogus, kuris naudojasi printeriu, esu aš pati“, – pasakoja U. C. Deschka ir priduria, kad Baltijos šalyse ERGO klientai dokumentus gauna el. paštu.
Ši detalė atskleidžia ir skirtingą požiūrį į patikimumą. Vokietijoje daugiau pasitikėjimo dažnai suteikia rankose laikomas popierinis dokumentas. Estijoje įprasta pasitikėti skaitmeniniais dokumentais, toks pat požiūris yra paplitęs ir Lietuvoje bei Latvijoje.
Gali išeiti, bet renkasi pasilikti
Dar vienas U. C. Deschkos pastebėjimas apie Lietuvą ir jos kaimynes – žmonių noras išbandyti naujas profesines galimybes. Darbuotojai keičia ne tik įmones, bet ir veiklos sritis, siekia sukaupti kuo daugiau patirties, tobulėti profesiškai ir asmeniškai.
Vidutinė metinė darbuotojų kaita Baltijos šalyse siekia apie 20 proc., o finansų sektoriuje – apie 18 proc. Nors šie rodikliai yra gerokai aukštesni nei Vokietijoje, darbuotojų noras keisti darbą, U. C. Deschkos manymu, nereiškia lojalumo stokos.
Vis dėlto šiuos skirtumus lemia ne vien požiūris į darbdavį. Baltijos šalyse išėjimo iš darbo terminai paprastai yra gerokai trumpesni nei Vokietijoje, kur jie gali siekti kelis mėnesius ar net metus. Dėl to darbuotojai Baltijos šalyse turi daugiau lankstumo keisdami darbą, tačiau tai savaime nereiškia mažesnio lojalumo darbdaviui.
„Mano patirtis rodo, kad darbuotojų lojalumas Baltijos šalyse yra itin didelis. Galėdami bet kada išeiti, sprendimą pasilikti žmonės priima labai sąmoningai. Jie lieka, nes jiems patinka bendrovė, o mes tai matome iš jų įsitraukimo. Mūsų, vadovų, užduotis – kurti kultūrą, kurioje žmonės norėtų likti dėl bendrovės, jos vizijos ir savo vaidmens joje. ERGO visose trijose Baltijos šalyse neseniai pelnė „Top Employer“ įvertinimą – tikiu, kad taip yra dėl mūsų siekiamybės darbo aplinka rūpintis kasdien“, – sako U. C. Deschka.
Trys kaimynės turi skirtingus įpročius
Tačiau bendri bruožai nereiškia, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų poreikiai vienodi. U. C. Deschka pastebi, kad iš Vakarų Europos šis regionas dažnai atrodo vientisesnis, nei yra iš tikrųjų.
„ERGO veiklą Baltijos šalyse mėgstu lyginti su bendrove, veikiančia Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Visos šios šalys priklauso Europos Sąjungai, reguliavimas panašus, tačiau skiriasi jų kultūros ir kalbos“, – sako vadovė.
Todėl bendros prekės ženklo žinutės neužtenka pažodžiui išversti – reikia įsitikinti, kad kiekvienoje šalyje žmonės ją supranta taip, kaip numatyta. Tas pats galioja ir draudimo paslaugoms: kaimynų patirtį verta perimti atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius ir rinkos ypatumus.
„Pavyzdžiui, Latvijoje darbuotojų sveikatos draudimo žalų administravimą organizuojame taip, kad nuo prašymo pateikimo iki išmokos pervedimo praeitų apie dvi valandas. Dabar vertiname kaip šią patirtį pritaikyti ir Lietuvoje bei Estijoje, kur sveikatos draudimo produktai skiriasi“, – reziumuoja U. C. Deschka.
Pasak vadovės, bendradarbiavimas ir keitimasis patirtimi apima gerokai daugiau nei tris kaimynines šalis.
„Baltijos šalyse pasiteisinę mūsų sprendimai jau veikia trijose skirtingose rinkose. Dėl to jie ypač įdomūs ERGO kolegoms kitose pasaulio šalyse. Aktyviai keičiamės patirtimi“, – sako U. C. Deschka.
About the Author
