Lietuva šiemet išlaikė penktą vietą tarp 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių „Tax Foundation“ skelbiamame Tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų teigimu, šių metų rezultatai leidžia įvertinti atskirų mokesčių politikos sprendimų reikšmę, tačiau indekse dar neatsispindi visi pernai priimtos mokesčių reformos pakeitimai.
Pelno mokesčio didinimą iš dalies atsveria palankesnės investavimo sąlygos
Lietuva pagal įmonių apmokestinimo konkurencingumą užima trečią vietą, nors nuo šių metų pelno mokesčio tarifas padidėjo nuo 16 iki 17 proc. Kartu įsigaliojo momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Tai reiškia, kad įmonės, įsigijusios įrangos, kompiuterinės technikos, programinės įrangos ar kito turto, jo kainą iš apmokestinamojo pelno gali atskaityti iš karto, o ne per kelerius metus.
„Įteisinus momentinį nusidėvėjimą, nebereikia metų metus sekti turto nusidėvėjimo ir likutinės vertės. Kartu infliacija nebesumažina atskaitymų vertės. Visa investicijos suma atskaitoma šiandien, o ne po kelerių metų jau nuvertėjusiais eurais.“, – sako LLRI vyr. ekspertas Ernestas Einoris.
Vis dėlto pagal mokestinių lengvatų sudėtingumą Lietuva užima tik 25 vietą. Investiciniams projektams ir moksliniams tyrimams taikomos lengvatos susietos su papildomais kriterijais bei dokumentavimo reikalavimais.
„Vis dėlto momentinis nusidėvėjimas neišsprendžia visų su pelno apmokestinimu susijusių problemų. Jis daugiausia perkelia pelno mokesčio mokėjimą laike, bet paties reinvestuojamo pelno nuo mokesčio neatleidžia. Todėl kryptį rodo mūsų kaimynės“, – taiškino E. Einoris.
Estija ir Latvija pagal įmonių apmokestinimą užima pirmąsias dvi vietas. Šiose šalyse pelno mokestis mokamas tada, kai įmonė paskirsto pelną dividendais, o verslo plėtrai paliekamas pelnas neapmokestinamas.
GPM srityje Lietuva smuktelėjo viena pozicija
Gyventojų pajamų apmokestinimo srityje Lietuva iš devintos vietos nusileido į dešimtą. Nuo šių metų įsigaliojo nauja 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakopa pajamoms nuo 36 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Tačiau dėl duomenų prieinamumo šis pakeitimas indekse dar neatsispindi.
Svarstant reformą buvo nuspręsta dividendų, ilgiau nei penkerius metus išlaikytų akcijų kapitalo prieaugio ir per investicinę sąskaitą gauto pelno neįtraukti į bendrą progresinio GPM bazę. Šioms pajamoms išliko 15 proc. tarifas, nepriklausantis nuo bendro gyventojo pajamų dydžio.
„Jeigu dividendai ir ilgalaikis kapitalo prieaugis būtų patekę į bendrą progresinę 20–25–32 proc. skalę, Lietuvos kapitalo apmokestinimo vertinimas būtų reikšmingai pablogėjęs. Tad sprendimas jų ten neįtraukti apsaugojo vieną iš Lietuvos konkurencingumo atramų“, – sako LLRI vyr. ekspertas.
Pagal vartojimo mokesčius Lietuva – 23-ia
Didžiausias šių metų pagerėjimas užfiksuotas vartojimo mokesčių kategorijoje. Lietuvos įvertinimas pakilo nuo 50,6 iki 54 balų, o vieta – iš 25-os į 23-iąją. Pagal pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą Lietuva užima 19 vietą, pagal apmokestinimo bazę – 25-ąją.
Vertinant PVM sistemą atsižvelgiama į tai, kokiai vartojimo daliai taikomas mokestis ir kiek sistemoje yra išimčių bei lengvatinių tarifų. Dalis šiemet įsigaliojusių PVM pakeitimų indekse dar neatsispindi.
„Mažai, atvirai ir dėl kapitalo bei talentų konkuruojančiai Lietuvai reikia ne vis naujų tarifų, išimčių ir sąrašų, o paprastų, neutralių ir stabilių taisyklių. Momentinis nusidėvėjimas buvo žingsnis šia kryptimi. Tačiau jis tik leidžia investicijos sąnaudas pripažinti laiku – reinvestuojamas pelnas Lietuvoje vis tiek apmokestinamas. Kitas nuoseklus žingsnis būtų pereiti prie pelno apmokestinimo jį paskirstant. Būtent tokia sistema veikia Estijoje ir Latvijoje – dviejose valstybėse, kurios šiandien mokesčių konkurencingumo užima lyderių pozicijas“, – teigė E. Einoris.
About the Author
