Vienas stiklainis medaus kainuoja penkis eurus, kitas – dvigubai daugiau. Abu lietuviški, panašios spalvos, tačiau ar brangesnis būtinai geresnis? Medaus someljė Rokas Rutkus paaiškina, kodėl kainos skiriasi, ką apie medų galima sužinoti jį ragaujant ir į ką verta atkreipti dėmesį prieš perkant.
Kodėl medaus kainos taip skiriasi?
Medaus kaina priklauso nuo daugybės aplinkybių. Vienos jų susijusios su gamta: medunešio trukme, orais ir augalais, iš kurių bitės renka nektarą. Kitos – su bitininko darbu, bityno dydžiu, medaus tvarkymu ir pasirinktu gamybos būdu.
Pavyzdžiui, gausaus medunešio metais vienos rūšies medaus galima surinkti daug, o kitos – vos kelis kilogramus iš bičių šeimos. Retesni medūs dėl ribotos pasiūlos gali kainuoti daugiau.
„Vertinant medų svarbu suprasti, kad kaina ir kokybė nėra tas pats. Brangesnis medus gali būti retesnis, surinktas sudėtingesnėmis sąlygomis ar pagamintas laikantis papildomų reikalavimų. Tačiau vien kaina nepasako, ar medus tinkamai subrandintas, laikytas ir ar neturi juslinių defektų“, – aiškina medaus someljė Rokas Rutkus.
Ar iš skonio galima atpažinti kokybišką medų?
Profesionalus medaus degustavimas daugiau nei saldumo įvertinimas. Vertinama išvaizda, aromatas, skonis, tekstūra ir poskonis. Šios savybės padeda pažinti medaus įvairovę ir pastebėti galimus trūkumus.
Pavyzdžiui, rapsų medus paprastai yra švelnaus aromato, gana greitai kristalizuojasi ir įgauna šviesią spalvą. Grikių medus dažniausiai tamsesnis, intensyvaus aromato, ryškaus skonio. Liepų meduje galima pajusti gaivių, kartais mentolį primenančių natų.
„Medaus įvairovė yra viena įdomiausių jo savybių. Du liepų medūs nebūtinai bus vienodo aromato ar skonio. Viename gali labiau atsiskleisti gaivios natos, kitame – šiltesni, saldesni aromatai. Todėl medaus vertinimas neturėtų apsiriboti klausimu, ar jis skanus. Svarbu suprasti, koks tai medus ir kokios savybės jam būdingos“, – pasakoja R. Rutkus.
Vis dėlto degustacija nepakeičia laboratorinių tyrimų: vien ragaujant neįmanoma patikrinti visų medaus kokybės rodiklių.
Ką apie medų pasako jo konsistencija?
Vienas dažniausių vartotojų įsitikinimų, kad skystas medus šviežesnis ar geresnis už susikristalizavusį. Iš tiesų kristalizacija yra natūralus procesas, priklausantis nuo medaus cukrų sudėties, drėgmės kiekio ir laikymo temperatūros. Vienų rūšių medus kristalizuojasi greitai, kitų – gerokai lėčiau.
Pavyzdžiui, rapsų medus gali susikristalizuoti per kelias dienas, o lipčiaus medus dėl savo cheminės sudėties ilgai išlieka skystas. Susikristalizavęs medus dėl to netampa prastesnis, o skystumas savaime neįrodo šviežumo.
Taip pat svarbu atskirti natūralią kristalizaciją nuo galimų medaus defektų. Pakitusį aromatą, rūgštų kvapą ar fermentacijos požymius reikėtų vertinti atskirai.
Ekologiškas medus – ar tai reiškia geresnį skonį?
Dar vienas aspektas, galintis turėti įtakos kainai, yra sertifikavimas. Ekologiškas medus gaminamas laikantis Europos Sąjungos ekologinės gamybos reikalavimų. Jie apima bityno vietą, bičių priežiūrą, naudojamas medžiagas, maitinimą ir kitus gamybos aspektus. Sertifikuoti ekologiniai ūkiai tikrinami kasmet, o jų produkcija turi būti tinkamai paženklinta.
„Ekologinis sertifikavimas ir juslinis medaus vertinimas atsako į skirtingus klausimus. Sertifikatas suteikia informacijos apie gamybos būdą, o degustacija leidžia geriau pažinti medaus skonio ir kvapo savybes. Šių dalykų nereikėtų painioti ar supriešinti, nes abu jie gali būti svarbūs sąmoningai besirenkančiam vartotojui“, – teigia R. Rutkus.
Kaip išsirinkti medų, už kurį verta mokėti?
Pasak medaus someljė, nėra vienos visiems geriausios medaus rūšies. Vienam patiks švelnus pavasarinis medus, kitam – intensyvus grikių ar viržių. Skirtingas medus tinka ir skirtingiems gastronominiams deriniams.
Prieš perkant verta perskaityti etiketę: pasitikrinti kilmės šalį, gamintoją, o jei nurodyta – ir augalinę medaus kilmę. Taip pat galima pasiteirauti, kaip medus buvo laikomas. Jei svarbus sertifikuotas gamybos būdas, verta patikrinti atitinkamą ženklą ir sertifikavimo informaciją.
Norint atrasti mėgstamą skonį, pravartu paragauti ir palyginti kelias skirtingas rūšis.
„Medaus vertė neapsiriboja jo saldumu. Kiekvienas medus turi savo kilmę, aromatą ir charakterį. Kuo daugiau apie jį žinome, tuo lengviau suprasti, už ką mokame ir kokį produktą iš tiesų renkamės“, – apibendrina medaus someljė Rokas Rutkus.
Daugiau informacijos apie medaus kokybę, sertifikavimo sistemas ir Lietuvos bitininkus galima rasti svetainėje medauskultura.lt.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.
About the Author
