Vienoje knygoje svarbiausia užuomina slypi ant nugarėlės, kitos kelią išduoda antspaudas ar ekslibrisas, o archyviniame aplanke gali laukti dešimtmečius nematytas laiškas. Klaipėdos universiteto (KU) Bibliotekos ir mokslinės informacijos centro fonduose saugoma per 280 tūkst. spausdintų leidinių ir kitų fizinių dokumentų, beveik trečdalis jų – reti leidiniai bei archyviniai dokumentai. Kiekvienas iš jų saugo ne tik tekstą, bet ir žmonių, institucijų bei istorinių lūžių atmintį.
KU bibliotekose saugoma atmintis
„Klaipėdos universitetas ką tik pradėjo 36-uosius akademinius metus, tačiau šio universiteto akademinės bibliotekos fondai – labai turtingi, savo šaknimis ir turiniu aprėpiantys mažiausiai kelias istorines epochas. Pavyzdžiui, turime čia ir tokių knygų, kurios kadaise priklausė Klaipėdos miesto gimnazijai (vėliau Luizės gimnazijai). Ši gimnazija, XVIII a. išaugusi iš miesto parapinės mokyklos, kažkada sukūrė bene ankstyviausią Klaipėdoje akademinę biblioteką“, – sako KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas.
Pasak jo, Klaipėdos universitetas yra viena svarbiausių atminties institucijų regione.
„Visa virtinė privačių knygų ir rankraščių kolekcijų, turtingi fondai, susiję su Baltijos jūros regiono, Prūsijos, Vakarų Lietuvos, Kuršo istorija, archeologija, kultūros paveldu. Taip pat turime lituanistikos tyrėjų iš viso pasaulio itin vertinamą Kazio Pemkaus fondą. Humanitarinių ir kai kurių socialinių mokslų atstovams, mokslo istorikams tai tikras lobis“, – teigia V. Safronovas.
Išeivijos gydytojas ir bibliofilas K. Pemkus knygas ir dokumentus kaupė visą gyvenimą, o prieš 30 metų nutarė perduoti KU. Dėl to, viešėdamas JAV, sutarė tuometis rektorius Stasys Vaitekūnas. Fonde saugoma nuo Lietuvos kultūros istorijai svarbių, retų, bet nevienetinių darbų, tokių kaip Baltramiejaus Vilento „Enchiridionas“ (1579) ar Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ (1650), iki vienetinių knygų ir dokumentų, kuriuos Lietuvoje turi tik Klaipėdos universiteto biblioteka.
Archyve – kaip saldainių parduotuvėje
KU Retų spaudinių sektoriaus K. Pemkaus bibliotekos-archyvo vyresnioji bibliotekininkė Lina Navackienė sako, kad daugiausiai džiaugsmo jai suteikia išnarpliotos dokumentų paslaptys ir lankytojų atradimai. Vienas tokių – dingusiais laikytų kunigo, lituanistinio sąjūdžio vieno ankstyvųjų veikėjų, bendrinės žemaičių kalbos ir lituanistinės mokslo terminijos kūrėjo Jurgio Pabrėžos rankraščių kopijos.
„Kretingos muziejininkė rinko informaciją J. Pabrėžos beatifikacijos bylai. Pas mus yra jo kūrinių rankraščių kopijos. „Rekolekcijos“ ir „Nuorodos Kartenos ubagams“ buvo laikomi dingę. Pamačiusi jų kopijas muziejininkė negalėjo atsidžiaugti“, – prisimena L. Navackienė.
Anot jos, kartais mokslininkai pamatę archyvą pasijunta vaikais saldainių parduotuvėje. Kartais – padaro netikėtus atradimus.
„Klaipėdos universitete saugome 1946 m. Bavarijoje nespaustuviniu būdu išleistą knygą „Pabaisa eina per Europą: atsiminimai“. Šią knygą turime tik mes. Kartą Vilniaus universiteto profesorius atvyko ją pavartyti ir susirinkti papildomos informacijos. Bekalbant jis užsiminė, kad knygos autorystės taip ir nepavyko nustatyti – ji pasirašyta slapyvardžiu A. Vilkas. Aš jam ir sakau: Betgi štai, Kazys Pemkus ant knygos nugarėlės yra užklijavęs užrašą, kur autoriumi įvardintas A. Mažiulis“, – taip kilo nauja knygos autorystės versija, prisimena L. Navackienė. Antanas Juozas Mažiulis – XX a. JAV lietuvis, tautotyrininkas, visuomenininkas.
Istorija pagal antspaudus
Rankraščiuose ir knygose dažnai slepiasi ištisos istorijos. Jas galima atsekti ir pagal antspaudus.
„Tvarkai knygas ir žiūri – čia kažkoks ekslibris, čia kažkoks parašas. Įdomu išsiaiškinti, kas čia pasirašė. Būna dedikacijos kolegoms, giminaičiams, artimam mylimam žmogui kokia nors proga, pavyzdžiui, mokslų baigimo“, – pasakoja Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) bibliotekos vyr. bibliotekininkė Aušrinė Urbonavičienė.
Bibliotekos lankytojai nustemba sužinoję, kad KU saugomos ir itin senos knygos.
„Pavyzdžiui, 1641 metų leidimo. Bet man dar svarbesnės atrodo knygos, kurios atkeliavo iš tarpukariu (1920–1945 m.) veikusios Klaipėdos miesto bibliotekos. Jos tapo dideliu atradimu ir džiaugsmu Ievos Simonaitytės bibliotekos darbuotojoms, rinkusioms informaciją apie šios bibliotekos išsibarsčiusius fondus“, – sako A. Urbonavičienė. Tarpukario bibliotekos antspaudais pažymėtos 17 KU BRIAI bibliotekoje saugomų knygų.
Beveik trečdalis fondo – reti dokumentai
Penkiuose KU padaliniuose iš viso saugoma 282 890 tradicinės formos dokumentų. Apie 30 proc. šio fondo sudaro reti leidiniai ir archyviniai dokumentai: vien Retų spaudinių sektoriuje jų yra 78 591, o BRIAI bibliotekos išskirtinėse asmenų ir institucijų kolekcijose – 5 371 leidinys.
„Tačiau vertę matuojame ne vien skaičiais. Kartais vienas laiškas, antspaudas ar paraštėje įrašytas vardas leidžia patikslinti istorinį faktą ar atverti naują tyrimo kryptį. Todėl mūsų tikslas – ne tik išsaugoti, bet ir padėti šiuos šaltinius atrasti: išsaugotas, tačiau nepažintas dokumentas negali visapusiškai tarnauti nei mokslui, nei visuomenei“, – sako dr. Jurgita Senulienė, KU Bibliotekos ir mokslinės informacijos centro direktorė.
Istorikas prof. dr. V. Safronovas sako, kad Europoje universitetas be geros akademinės bibliotekos yra neįsivaizduojamas.
„Skirtingai nei viešosios bibliotekos, akademinės bibliotekos pirmiausia yra mokslo ir žinių rezervuarai, kuriais naudojasi mokslininkai ir studentai. Ne visų mokslo krypčių atstovai knygą ir biblioteką šiandien laiko vienodai vertinga. Kartais net girdime nuomonių, kad interneto epochoje knyga prarado vertę. Tačiau akademiniame pasaulyje toks požiūris bus laikomas diletantišku,“ – šypsosi prof. dr. V. Safronovas.
KU saugomi rinkiniai atviri ne tik universiteto bendruomenei, bet ir visiems besidomintiems. Dėl retumo ir fizinės būklės dokumentai į namus neskolinami – su jais dirbama skaityklose. Kai tai neprieštarauja teisės aktams ir leidžia dokumento būklė, reikiamą medžiagą galima fotografuoti ar kopijuoti.
About the Author
