Karpos – dažna odos problema, su kuria susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors paprastai jos nėra pavojingos, karpos gali plisti, sukelti diskomfortą, o kartais jų nepavyksta atsikratyti mėnesius ar net metus. Specialistės papasakojo, kaip užsikrečiama karpomis, kokie veiksniai didina jų atsiradimo ir plitimo riziką, paaiškino, kokios gydymo priemonės yra veiksmingos, ir atskleidė, kada dėl karpų reikėtų kreiptis į gydytoją.
Baseinai ir pirtys – palanki terpė virusui plisti
„Karpos – tai gerybiniai odos dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), į viršutinius odos sluoksnius patenkantis per smulkius įtrūkimus ar kitus odos pažeidimus. Virusas skatina odos ląsteles sparčiau daugintis, todėl susiformuoja karpos. Užsikrėsti galima tiek tiesioginio kontakto su užsikrėtusio žmogaus oda metu, tiek netiesiogiai – per užterštus paviršius ar daiktus“, – sako BENU Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.
Pasak jos, virusui plisti palanki drėgna ir šilta aplinka, o didesnė rizika užsikrėsti kyla tose vietose, kuriose daug žmonių vaikšto basomis – pavyzdžiui, baseinuose, pirtyse, sporto klubų persirengimo patalpose ar bendruose dušuose.
Vaikams ir paaugliams karpos atsiranda dažniau
Nors ŽPV yra labai paplitęs, pasak R. Uosienės, karpos atsiranda ne visiems. Tam įtakos turi ne tik pats virusas, bet ir individualios organizmo bei odos savybės, odos būklė bei imuninė sistema: „Jei oda dažnai traumuojama, yra suskilinėjusi ar nuolat veikiama drėgmės, virusui lengviau patekti į gilesnius odos sluoksnius. Nors karpų atsiradimas nebūtinai reiškia nusilpusį imunitetą, organizmo gebėjimas atpažinti ir kontroliuoti virusą gali lemti, ar po kontakto su juo susiformuos karpa.“
Ekspertė priduria, kad karpos dažniau pasitaiko vaikams ir paaugliams – manoma, kad tai lemia dažnesnis kontaktas su virusu aktyviai leidžiant laiką sporto ir laisvalaikio erdvėse bei tai, kad jaunas organizmas dar tik formuoja efektyvų imuninį atsaką į įvairius virusus.
Kaip atpažinti ir kada kreiptis į gydytoją?
Anot „BIOFIRST klinikos“ gydytojos dermatovenerologės Vėjos Strikienės, išskiriamos penkių rūšių karpos: pėdų odoje atsirandančios padų karpos, pirštų, plaštakų odoje ar aplink nagus susiformuojančios paprastosios karpos, siūlinės karpos veido srityje, veido, kaklo, galūnių odoje aptinkamos, dažniausiai grupėmis išsidėsčiusios plokščiosios karpos ir smailiagalės kondilomos. Pastarosiomis užsikrečiama lytiniu būdu ir jos dažniausiai atsiranda lytinių organų srityje, aplink išangę ar tarpvietėje.
Gydytoja priduria, kad karpa įprastai būna balkšvos, pilkos, gelsvos ar rausvos spalvos, o jos paviršius būna kietas ir šiurkštus. Paviršiuje dažnai matomi smulkūs juodi taškai.
„Padų karpos dažnai aplink save formuoja nuospaudas. Neretai padų karpos yra sumaišomos su nuospaudomis ir gydomos neteisingai. Esant karpai, natūralus odos raštas sutrinka arba išnyksta, o nuospaudose odos išilginės linijos išlieka. Jeigu nesate tikri, ar tai yra karpa, geriau visada parodyti darinį gydytojui“, – pataria V. Strikienė.
Pasak gydytojos, pasirodyti specialistui derėtų ir tuomet, jei darinys kraujuoja, negyja, greitai didėja, tampa skausmingas, neveikia vietinės gydymo priemonės, turite kraujotakos sutrikimų ar sergate cukriniu diabetu.
Karpų šalinimo priemonės: ką pasirinkti?
Anot R. Uosienės, skiepai nuo ŽPV neapsaugo nuo visų karpų – vakcina veiksmingai saugo nuo viruso tipų, kurie sukelia daugumą lytinių organų karpų, tačiau neveikia prieš įprastas rankų ir pėdų karpas. Ekspertė priduria, kad karpos gali išnykti savaime, kai imuninė sistema suvaldo viruso sukeltą infekciją.
„Jei karpa yra nedidelė, neskausminga, neplinta ir nesukelia diskomforto, ją galima kurį laiką stebėti. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad karpa gali būti viruso šaltinis ir išplisti į kitas kūno vietas arba būti perduota kitiems žmonėms“, – sako R. Uosienė.
Vaistinėse esama įvairių karpoms šalinti skirtų priemonių – rūgštinių tirpalų, gelių ar pieštukų, šaldančių priemonių, taip pat – ir specialių pleistrų. Rūgštiniuose preparatuose gali būti salicilo, pieno, acto, glikolio, trichloracto rūgšties ar kelių rūgščių derinių. Pasak R. Uosienės, rūgštys palaipsniui pažeidžia ir pašalina suragėjusį audinį, tačiau tokiam gydymui paprastai reikia kantrybės ir reguliaraus naudojimo.
„Šaldančios priemonės sukelia kontroliuojamą karpos audinio užšaldymą. Tai gali būti patogus pasirinkimas, tačiau svarbu tiksliai laikytis naudojimo instrukcijų. Renkantis preparatą, reikėtų atsižvelgti į karpos vietą, dydį, jų skaičių, odos jautrumą, o vaikams – ir į produkto amžiaus ribojimus”, – pataria R. Uosienė.
Gydymo procesas gali užtrukti
Anot V. Strikienės, karpų gydymo galimybės šiandien yra labai plačios: taikomos ne tik vietinės priemonės nuo karpų, bet ir gydymas krioterapija, lazerinis gydymas, kiuretažas ar elektrokoaguliacija. Jeigu karpos atsparios tradiciniams metodams, kartais taikomos 5-Fluorouracilo injekcijos, o genitalijų karpos gali būti gydomos vietine imunoterapija.
„Net ir taikant gydymą, karpos gali atsinaujinti ar plisti, nes šalinimo procedūros metu sunaikinamas tik odos darinys, o ne jį sukėlęs virusas. Karpų gijimo laikas tiesiogiai priklauso nuo parinkto gydymo būdo, karpų dydžio, gylio bei bendros organizmo būklės. Jų naikinimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o visiškai negydomos karpos savaime gali išnykti per keletą metų“, – pastebi gydytoja.
Dažniausios klaidos gydantis savarankiškai
Gydant karpas savarankiškai, pasak R. Uosienės, svarbu nedaryti kelių klaidų. Viena dažniausių – bandymas karpą nukirpti, išpjauti ar kitaip mechaniškai pašalinti. Taip galima sukelti kraujavimą, pažeisti sveiką odą ir sudaryti dar daugiau galimybių išplisti virusui.
Kita dažna klaida – pernelyg dažnas ar netinkamas gydomųjų priemonių naudojimas tikintis kuo greitesnio rezultato. Tai gali sukelti sveikos odos sudirginimą ar cheminius nudegimus. Gydant karpas, labai svarbi yra rankų higiena. Po karpų lietimo ar gydymo reikėtų nusiplauti rankas, taip pat nereikėtų dalintis rankšluosčiais, kojinėmis, avalyne ar kitomis asmeninėmis priemonėmis, kurios liečiasi su pažeista oda.
„Gydant karpas reikia turėti kantrybės ir gydymą atlikti tik laikantis preparatų naudojimo instrukcijų. Jei karpos neišnyksta, plinta ar jų išvaizda kelia abejonių – geriau pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu“, – pataria R. Uosienė.
„Tamro Baltics“ yra viena iš pirmaujančių farmacijos didmeninės ir mažmeninės prekybos farmacijos produktais įmonių Baltijos regione, vykdanti veiklą per beveik 440 BENU vaistinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. BENU vaistinių klientai gali rinktis iš plataus nuosavo prekių ženklų produktų asortimento, taip pat pasinaudoti plačiu papildomų vaistinės teikiamų paslaugų spektru. BENU dirbantys specialistai savo lankytojus aptarnauja rūpestingai ir kvalifikuotai, teikia profesionalias konsultacijas sveikatos klausimais. Naujausiais tyrimų bendrovės „Dive Group“ duomenimis, BENU vaistinių tinklo rezultatai ir toliau leidžia išlikti lyderių pozicijoje – tinklas užima pirmąją vietą pagal klientų aptarnavimo įgūdžius, patvirtindamas savo, kaip patikimo ir į klientus orientuoto partnerio, reputaciją.
About the Author
