Vilniuje prie „Didžiosios universitetų chartijos“ (angl. Magna Charta Universitatum) prisijungė 15 universitetų, tarp jų trys iš karo niokojamos Ukrainos. Spalio 16 d. Vilniaus universitete (VU) vykusi iškilminga pasirašymo ceremonija užbaigė tris dienas trukusį tarptautinį akademinės bendruomenės susitikimą, kurį pirmą kartą Lietuvoje surengė Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su Didžiosios universitetų chartijos observatorija (angl. Magna Charta Observatory, MCO). Ceremonijoje taip pat pasirašytas MCO ir Europos moterų rektorių asociacijos (angl. European Women Rectors Association, EWORA) bendradarbiavimo memorandumas.
Prisijungimas prie 2020 m. atnaujintos Didžiosios universitetų chartijos nėra vien simbolinis gestas. Tai viešas universitetų įsipareigojimas puoselėti akademinę laisvę, institucinę autonomiją ir atsakomybę visuomenei. Šių principų svarba ypač išryškėja šiandien, kai universitetai susiduria su karų, geopolitinės įtampos ir sparčių technologinių pokyčių keliamais iššūkiais.
Tarp naujųjų signatarų trys Ukrainos universitetai
Prie Chartijos prisijungė trys universitetai iš Ukrainos, po du iš Turkijos, Kazachstano ir Vokietijos, taip pat universitetai iš Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Sakartvelo, Serbijos ir Slovakijos.
Ukrainos universitetų prisijungimas ypač reikšmingas. Nepaisydamos Rusijos karo sukeltų sunkumų, šios institucijos siekia išsaugoti akademinę laisvę, tęsti savo veiklą ir stiprinti ryšius su tarptautine universitetų bendruomene.
Visų naujųjų signatarų vardu kalbėjusi V. G. Korolenkos Poltavos nacionalinio pedagoginio universiteto (angl. Poltava V. G. Korolenko National Pedagogical University) rektorė prof. Maryna Grynova padėkojo už galimybę dalyvauti renginyje ir tapti Didžiosios universitetų chartijos bendruomenės dalimi.
Rektorė atkreipė dėmesį, kad akademinė laisvė daugelyje pasaulio šalių susiduria su vis sudėtingesniais iššūkiais, tarp kurių klimato kaita, dirbtinio intelekto plėtra ir karai. Pasak jos, šiandien universitetams nebeužtenka vien perduoti žinias. Jų užduotis yra ugdyti savarankiškai ir kritiškai mąstančius žmones, gebančius vertinti informaciją, atpažinti manipuliacijas ir priimti atsakingus sprendimus. Prof. M. Grynova taip pat padėkojo Lietuvai už nuolatinę paramą Ukrainai.
Universitetų vaidmuo stiprinant Europos ateitį
Ceremoniją atidaręs Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas pažymėjo, kad šiandienos iššūkiai įpareigoja universitetus prisiimti didesnę atsakomybę už laisvą, tvarią ir taikią ateitį.
„Didžioji universitetų chartija pirmiausia reiškia, kad mūsų institucijas vienija bendra universitetų vizija, grindžiama žiniomis, atvirumu ir bendradarbiavimu. Tai taip pat reiškia, kad mus sieja bendra misija – puoselėti ir ginti universitetų nepriklausomybę bei autoritetą, kad akademinis balsas būtų girdimas“, – pabrėžė VU rektorius.
Ceremonijos dalyvius pasveikino Didžiosios universitetų chartijos observatorijos prezidentas, Bolonijos universiteto (angl. University of Bologna) rektorius prof. Giovanni Molari.
Pagrindinį pranešimą skaitęs už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius daugiausia dėmesio skyrė universitetų vaidmeniui stiprinant Europos saugumą. Jis pabrėžė, kad gynybos sektoriaus pažangai būtinos ne tik investicijos į technologijas, bet ir moksliniai tyrimai, naujos idėjos bei talentingi specialistai.
„Gynybos srityje nebus jokio reikšmingo „didžiojo sprogimo“, jei prieš tai neįvyks „intelektinis didysis sprogimas“. Tam itin svarbus mūsų universitetų vaidmuo.
Nuo jūsų priklauso ir gynybos inovacijų ateitis. Europoje turime vienus geriausių universitetų, stipriausias technologijų aukštąsias mokyklas, talentingiausius tyrėjus ir gabiausius studentus.
Universitetai yra vieta, kur gimsta idėjos ir prasideda inovacijos. Būtent juose kuriami pagrindai naujai gynybos ir kosmoso sektorių startuolių kartai“, – kalbėjo eurokomisaras.
MCO ir EWORA stiprins bendradarbiavimą
Ceremonijoje taip pat pasirašytas Didžiosios universitetų chartijos observatorijos ir Europos moterų rektorių asociacijos bendradarbiavimo memorandumas. Juo abi organizacijos įtvirtino siekį glaudžiau bendradarbiauti aukštojo mokslo srityje.
MRU rektorė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentė ir EWORA direktorių tarybos narė prof. dr. Inga Žalėnienė pabrėžė, kad memorandumas nėra vien formalus susitarimas. Jis atspindi bendrą organizacijų požiūrį į aukštojo mokslo vaidmenį visuomenėje.
„Kaip teigiama mūsų memorandume, mus vienija įsitikinimas, kad aukštasis mokslas yra būtinas kuriant klestintį, sveiką ir stabilų pasaulį, taip pat siekis, kad kokybiškas aukštasis mokslas būtų prieinamas kiekvienam“, – kalbėjo prof. dr. I. Žalėnienė.
Akademinė laisvė vienija tarptautinę bendruomenę
Jubiliejinį renginį užbaigė Didžiosios universitetų chartijos observatorijos valdančiosios tarybos viceprezidentas, Londono Karališkojo koledžo (angl. King’s College London) profesorius Liviu Matei. Apibendrindamas konferencijoje vykusias diskusijas, jis pabrėžė bendrų akademinių vertybių svarbą.
„Europa šiandien tampa akademinės laisvės pavyzdžiu. 49 šalys susivienijo dėl bendrų pamatinių vertybių, kurios beveik visiškai sutampa su Didžiosios universitetų chartijos puoselėjamomis vertybėmis. Dar svarbiau, kad sutariame ne tik dėl pačių vertybių, bet ir dėl to, ką jos reiškia. Šis bendras supratimas šiandien vienija 49 Europos šalis“ , – sakė prof. L. Matei
Vilniuje pasirašyti dokumentai tapo svarbiausiu tris dienas trukusio tarptautinio susitikimo rezultatu. Penkiolika universitetų įsipareigojo laikytis Didžiosios universitetų chartijos principų, o MCO ir EWORA susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo.
Pirmą kartą Lietuvoje MRU kartu su MCO surengtas jubiliejinis susitikimas subūrė universitetų atstovus aptarti akademinės laisvės, aukštojo mokslo ateities ir universitetų atsakomybės visuomenei. Vilniuje pasirašyti susitarimai šias diskusijas pavertė konkrečiais tarptautiniais įsipareigojimais.
Europos Komisijos nario Andriaus Kubiliaus kalba.
MRU rektorės prof. dr. Ingos Žalėnienės kalba.
Nuotraukų galeriją rasite čia.
About the Author
