Tarptautinis Druskininkų menų festivalis, organizuojamas jau 24-erius metus, šį sezoną suskambėjo nauju vardu „Čiurlionio paliesti“, netikėtose erdvėse apjungė klasiką, liaudies dainas, džiazą, elektroninę muziką, fotografiją bei socialinę iniciatyvą „Nepyk“. Taip pat subūrė aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio atlikėjus – muzikines programas žiūrovams dovanojo Viktoras Paukštelis, Petras Geniušas, Fali Pavri iš Škotijos, vokietis Hansjacob Staemmler ir kt.
Festivalio metu pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas įspūdingas Pēterio Vaskso koncertas violončelei ir orkestrui, Švendubrės miške fantastiškai nuskambėjo choro „Vilnius Voices“ aranžuotos lietuvių liaudies dainos. Audiovizualiniame pasirodyme „Čiurlionio sapnai“ Adas Gecevičius ir Vytautas Žarnauskas džiazo būgnais, elektronika bei vaizdo projekcijomis ant medžių atkūrė M. K. Čiurlionio kūrinius.
Festivalio „Čiurlionio paliesti“ meno vadovė, iš Druskininkų kilusi pianistė Guoda Gedvilaitė-Goehle sako, kad 24-asis sezonas buvo kitoks ne tik dėl naujo vardo, bet ir dėl išskirtinių erdvių, kūrinių, atlikėjų.
Kodėl Tarptautinis Druskininkų menų festivalis šiais metais tapo „Čiurlionio paliesti“?
Mes, druskininkiečiai, visi esame vienaip ar kitaip Čiurlionio paliesti.Po praėjusiais metais per visą Lietuvą persiritusios įspūdingos čiurlioniško meno bangos pajutome, kad visi tie metai ir mes visi buvome gan stipriai Čiurlionio paliesti. Kartu su Druskininkų kultūros centru nusprendėme šį gražų bei prasmingą pavadinimą išsaugoti ir ilgametes tradicijas turintį festivalį pervadinti būtent taip. Man atrodo, jis labai tiksliai atspindi ir festivalio dvasią, ir mūsų miesto tapatybę.
Šių metų festivalio dvasia išsiskleidė ir suskambėjo visai naujai.
„Čiurlionio paliesti“ išsiskyrė muzikinių spalvų įvairove. Šalia klasikinės muzikos, fortepijono, smuiko ir violončelės garsų atsirado daugiau netikėtų sąskambių.
Be to, festivalis išsiplėtė laike. Anksčiau didžioji koncertų dalis vykdavo vasarą, renginiai neretai dubliuodavosi, o šiemet norėjome kiekvienam koncertui suteikti daugiau erdvės ir dėmesio. Todėl festivalis prasidėjo pavasarį, kartu su Druskininkuose pražydusiais narcizais, ir baigėsi spalio 16-ąją, miestui jau nusidažius rudens spalvomis.
Festivalis tarsi keliauja per metų laikus kartu su mūsų miestu. Keičiasi gamtos spalvos, nuotaikos, muzikiniai žanrai.
Neatsitiktinai viename festivalyje harmoningai suderėjo ir monumentalios Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijos“, ir folkloras, elektroninė muzika, o klasikinės muzikos atlikėjai džiazavo.
Čiurlionį pagerbiame ne vien atlikdami jo muziką, bet ir tęsdami jo kūrybinės laisvės, vaizduotės ir skirtingų menų dialogo dvasią.
Čiurlionis buvo nepaprastai įvairiapusis kūrėjas – kompozitorius, dailininkas, rašytojas, mąstytojas, žmogus, kurio fantazija netilpo į vienos meno šakos rėmus. Jo kūryboje susitinka muzika, spalva, gamta, filosofija ir kosmosas. Man atrodo, kad būtent tokia kūrybinė laisvė ir turėtų būti šio festivalio dvasia.
Folkloras mus sujungia su mūsų šaknimis, klasika atveria nepaprastą muzikos istorijos lobyną, džiazas suteikia improvizacijos laisvę, o minimalistinė elektroninė muzika leidžia atrasti naujas garsų erdves. Visa tai gali puikiai sugyventi viename festivalyje.
Be to, norisi, kad į koncertus ateitų įvairių kartų, skirtingų muzikinių skonių žmonės. Galbūt jaunam žmogui džiazas ar elektronika taps pirmuoju žingsniu į klasikinės muzikos pasaulį, o ištikimas klasikos mylėtojas, Čiurlionio skvere skambant elektronikai ir perkusiniams garsams, atras kažką naujo ir netikėto. Juk muzikoje, kaip ir gyvenime, smalsumas yra didžiulė vertybė!
Šiais metais festivalis ypatingai žadino smalsumą, ir, kaip kasmet, tikriausiai daug davė ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams.
Taip, irpirmiausia – susitikimą. Ne tik su muzika, bet ir su žmonėmis, idėjomis, emocijomis.
Druskininkiečiams festivalis suteikia galimybę savo mieste mėgautis aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio menininkų pasirodymais, o miesto svečiams tai dar viena graži priežastis atvykti ir per muzikos jėgą bei gamtos grožį įsimylėti Druskininkus.
Ir tai tik viena priežasčių, kodėl festivalio tradicija turėtų būti tęsiama Druskininkuose?
Druskininkai turi ypatingą aurą. Čia muzika skamba kažkaip kitaip. O Čiurlionio vardas suteikia miestui išskirtinį kultūrinį veidą, kurį turime ne tik saugoti, bet ir puoselėti. Man labai svarbu, kad festivalis nebūtų vien praeities prisiminimas ar pagarbus nusilenkimas genijui. Norisi, kad Čiurlionio idėjos ir toliau gyventų, įkvėptų šiandienos kūrėjus, jaunuosius muzikantus, augintų naujas klausytojų kartas.
Tradicija, mano supratimu, nėra kažkas sustingusio. Ją reikia saugoti, bet kartu nuolat auginti, papildyti naujomis idėjomis. Tik tada ji išlieka gyva. Ir labai norėčiau, kad festivalis „Čiurlionio paliesti“ ne tik tęstų savo gražią istoriją Druskininkuose, bet ir taptų vis labiau atpažįstamas už mūsų miesto ir net Lietuvos ribų.
———————-
Festivalį „Čiurlionio paliesti“ organizuoja Druskininkų kultūros centras
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Druskininkų savivaldybė
Globoja Druskininkų bažnyčios klebonas Vaidas Vaišvilas
Partneriai: Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Mineral SPA Draugystė, „Mano Druskininkai“
About the Author
