Spalio 16 d., paskutinę Stokholme vykusio Copa-Cogeca Europos ūkininkų kongreso dieną, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė lankėsi Švedijos ūkiuose Backa Gård ir Österby Gård. Pažintinių vizitų metu daugiausia dėmesio skirta pieno gamybai, augalininkystės ir gyvulininkystės derinimui, miškininkystės vaidmeniui stiprinant ūkių ekonominį atsparumą, dirvožemio tausojimui ir vietinės produkcijos realizavimui.
Vizitus organizavo Švedijos ūkininkų federacija (LRF). Jie tapo praktiniu kongreso diskusijų apie Europos žemės ūkio konkurencingumą, apsirūpinimo maistu saugumą ir ilgalaikį ūkių gyvybingumą tęsiniu.
Backa Gård – pienininkystė, augalininkystė ir miškininkystė viename ūkyje
Pirmasis vizitas vyko Backa Gård ūkyje, kuriame pieno gamyba derinama su augalininkyste, ganyklų priežiūra ir miškininkyste. Šis ūkis išsiskiria įvairiapuse veikla ir ilgalaikiu požiūriu į ūkio ekonominį stabilumą.
Vizito metu daug dėmesio skirta pieno gamybos ir augalininkystės integravimui į bendrą ūkio veiklos modelį. Toks ūkininkavimo būdas leidžia geriau išnaudoti turimus išteklius, įvairinti veiklą ir mažinti priklausomybę nuo vienos žemės ūkio produkcijos rūšies.
Ypatingas dėmesys skirtas kartų kaitai, ūkio perėmimo planavimui ir ilgalaikėms investicijoms. Šie klausimai aktualūs visos Europos ūkininkams, nes žemės ūkio veiklos tęstinumas priklauso ne tik nuo šiandieninių ekonominių rezultatų, bet ir nuo galimybių perduoti ūkius jaunajai kartai.
Backa Gård ūkyje svarbią vietą užima ir miškininkystė. Miško ištekliai vertinami kaip papildomas pajamų šaltinis, galintis užtikrinti didesnį finansinį saugumą ir sudaryti galimybes investuoti į žemės ūkio plėtrą.
Dalyviams buvo pristatytos pienininkystės ūkio lauko patalpos ir infrastruktūra, ganyklos bei miško teritorijos. Tai leido susipažinti su įvairių veiklos krypčių derinimu viename ūkyje.
ŽŪR pirmininkės Algimantos Pabedinskienės vertinimu, ūkių veiklos įvairinimas ir ilgalaikis planavimas yra ypač svarbūs stiprinant žemės ūkio sektoriaus atsparumą.
„Backa Gård ūkio pavyzdys rodo, kad šiuolaikinis ūkininkavimas neapsiriboja viena gamybos kryptimi. Pieno gamyba, augalininkystė ir miškininkystė gali papildyti viena kitą, suteikdamos ūkiui daugiau ekonominio stabilumo. Ypač svarbu tai, kad čia galvojama ne tik apie šiandieninius rezultatus, bet ir apie ilgalaikes investicijas bei kartų kaitą. Lietuvoje taip pat turime siekti, kad ūkininkai galėtų planuoti savo veiklą dešimtmečiams į priekį ir matytų aiškią ūkininkavimo perspektyvą.“
Österby Gård – mėsinė galvijininkystė, dirvožemio tausojimas ir tiesioginė prekyba
Antroje dienos dalyje ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė lankėsi Österby Gård ūkyje, kuriame plėtojama mėsinė galvijininkystė ir augalininkystė, daug dėmesio skiriant tvariam žemės naudojimui bei vietinės produkcijos realizavimui.
Šiame ūkyje pristatytas gyvulininkystės ir augalininkystės derinimas, tvari sėjomaina ir dirvožemio būklės gerinimo praktikos.
Ūkininkaujant siekiama išsaugoti dirvožemio derlingumą, struktūrą ir ilgalaikį produktyvumą. Tinkama sėjomaina ir atsakingas žemės valdymas yra svarbūs veiksniai, padedantys užtikrinti tvarią žemės ūkio gamybą ir išlaikyti ūkio konkurencingumą.
Kitas svarbus Österby Gård veiklos aspektas – tiesioginė produkcijos prekyba. Ūkyje veikia parduotuvė, kurioje vartotojai gali įsigyti vietinės produkcijos, įskaitant ūkyje užaugintų galvijų mėsą.
Toks prekybos modelis leidžia stiprinti tiesioginį ryšį tarp ūkininko ir vartotojo, trumpinti maisto tiekimo grandinę ir didinti ūkyje sukuriamą pridėtinę vertę.
Dalyviai apžiūrėjo galvijų laikymo patalpas ir ūkio parduotuvę, susipažino su gyvulininkystės infrastruktūra bei vietinės produkcijos pardavimo organizavimu.
„Österby Gård ūkis atskleidžia dar vieną labai svarbią žemės ūkio kryptį – gebėjimą ne tik užauginti kokybišką produkciją, bet ir sėkmingai ją realizuoti. Tiesioginė prekyba leidžia ūkininkui gauti didesnę savo sukuriamos vertės dalį, o vartotojui – geriau pažinti maisto kilmę ir jo gamintoją. Tai ypač aktualu ir Lietuvos ūkininkams, todėl būtina stiprinti trumpąsias maisto tiekimo grandines, skatinti vietinės produkcijos vartojimą ir sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams prekiauti savo produkcija.“
Ūkių atsparumas – neatsiejamas nuo ekonominio gyvybingumo
Abu aplankyti ūkiai atskleidė skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius ūkininkavimo modelius.
Backa Gård ūkyje didelis dėmesys skiriamas veiklos įvairinimui, miškininkystei, ilgalaikėms investicijoms ir kartų kaitai. Österby Gård ūkyje išryškėja tvaraus žemės naudojimo, gyvulininkystės ir augalininkystės derinimo bei tiesioginės prekybos svarba.
Šie pavyzdžiai aktualūs ir Lietuvos žemdirbiams, susiduriantiems su didėjančiomis gamybos sąnaudomis, rinkos svyravimais, investicijų poreikiu ir kartų kaitos iššūkiais.
„Švedijos ūkių patirtis patvirtina, kad žemės ūkio atsparumas prasideda nuo ekonomiškai gyvybingo ūkio. Galime kelti ambicingus aplinkosaugos ir tvarumo tikslus, tačiau jie turi būti suderinami su realiomis ūkininkų galimybėmis. Svarbu sudaryti sąlygas investuoti, įvairinti veiklą, kurti pridėtinę vertę ir užtikrinti ūkių tęstinumą. Tik stiprūs ūkiai gali užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu ir gyvybingas kaimo bendruomenes.“
Praktiniai vizitai užbaigė Europos ūkininkų kongresą
Spalio 14–16 dienomis Stokholme vykęs Copa-Cogeca Europos ūkininkų kongresas subūrė Europos žemdirbių organizacijų, kooperatyvų, Europos Sąjungos institucijų ir žemės ūkio sektoriaus atstovus.
Kongrese daug dėmesio skirta ūkininkų konkurencingumui, gamybos sąnaudoms, apsirūpinimo maistu saugumui, inovacijoms, kartų kaitai ir būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvoms.
Paskutinę renginio dieną surengti vizitai į Švedijos ūkius suteikė galimybę praktiškai įvertinti, kaip skirtingi ūkininkavimo modeliai padeda užtikrinti ūkių atsparumą, efektyvesnį išteklių naudojimą ir ilgalaikį ekonominį stabilumą.
ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo ir gerosios patirties sklaidos svarbą Lietuvos žemės ūkio ateičiai.
„Dalyvaudami Copa-Cogeca veikloje turime galimybę ne tik atstovauti Lietuvos žemdirbių interesams, bet ir mokytis iš kitų Europos valstybių patirties. Švedijos ūkiuose matyti, kad ilgalaikė sėkmė grindžiama atsakingu planavimu, gebėjimu prisitaikyti ir ūkininko iniciatyvumu. Mūsų užduotis – siekti, kad ir Lietuvos ūkininkams būtų sudarytos palankios sąlygos kurti modernius, konkurencingus ir gyvybingus ūkius.“
Žemės ūkio rūmai ir toliau sieks, kad formuojant Lietuvos ir Europos Sąjungos žemės ūkio politiką būtų atsižvelgiama į praktinius ūkininkų poreikius, o sprendimai skatintų ilgalaikį žemės ūkio konkurencingumą, gamybos tęstinumą ir kaimo gyvybingumą.
About the Author
