Aplinkos ministerija sulaukia žvejų mėgėjų klausimų dėl skirtingų žvejybos leidimų įsigijimo. Taip pat keliamas klausimas, kodėl vienas žvejybos leidimas negali galioti visuose vandens telkiniuose.
Lietuvoje mėgėjų žvejybos leidimai yra kelių rūšių: žvejo mėgėjo bilietai, leidimai žvejoti išnuomotuose vandens telkiniuose, žvejo mėgėjo kortelės ir leidimai žvejoti privačiuose vandens telkiniuose. Patartume dar prieš žvejybą pasidomėti, koks žvejybos leidimas reikalingas, ir jį įsigyti iš anksto, nes atvykus į žvejybos vietą gali nebūti greito interneto ryšio, todėl bus sudėtinga išsiaiškinti leidimo rūšį ir jį įsigyti.
Skirtingų žvejybos leidimų poreikį nulemia tai, kad kai kurie vandens telkiniai yra privatūs, dalis valstybinių vandens telkinių – išnuomoti, o ten, kur intensyviai veisiamos žuvys – organizuojama limituota žvejyba. Žvejams sukurta galimybė žvejoti skirtingomis sąlygomis: kokias žuvis ir kur nori jie žvejoti, ar teikiamas prioritetas trofėjinių žuvų žvejybai jas paleidžiant, ar norima sugauti žuvų maistui. Nuo šių aplinkybių priklauso ir žvejybos leidimų kainos.
Pvz., vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, daug didesnė tikimybė sužvejoti didelę lydeką, sterką, lyną ar karpį, tačiau leidimai žvejybai tokiuose vandens telkiniuose kainuoja iki 15 Eur parai ir galioja specialios žvejybos sąlygos. Visgi daugelis žvejų žvejoja valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose galioja bendrosios Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Panašūs mėgėjų žvejybos organizavimo principai taikomi ir užsienio šalyse, Lietuvoje situacija paprastesnė, nes nereikia vienu metu turėti kelių skirtingų rūšių žvejybos leidimų – konkrečiame vandens telkinyje galioja tik tam tikros vienos rūšies žvejybos leidimas. Be to, upės negali būti nuomojamos arba privačios, kaip kai kuriose užsienio valstybėse. Ten leidimų išdavimo sistema dar sudėtingesnė.
Vandens telkiniai skirstomi į 3 grupes
Žvejams ne visada aišku, kuo skiriasi privatus vandens telkinys nuo išnuomoto, kas yra limituota žvejyba ir kur įsigyti tinkamą mėgėjų žvejybos leidimą. Tinkamą mėgėjų žvejybos leidimą pasirinkti svarbu, nes konkrečiame vandens telkinyje galioja tik tam tikros rūšies žvejybos leidimas, o žvejojant su netinkamu leidimu, gali tekti atlyginti žalą už visas neteisėtai sugautas žuvis.
Vandens telkinius galima suskirstyti į tris grupes – tai valstybiniai ir privatūs vandens telkiniai, taip pat tokie, kurių tik dalis privati, t. y. jie valdomi ir valstybės, ir privačių asmenų. Privatūs gali būti tiek dirbtinės kilmės vandens telkiniai (tvenkiniai, kūdros), tiek natūralūs ežerai, ne didesni kaip 50 ha. Tarp didesnių kaip 10 ha vandens telkinių, privatūs telkiniai sudaro tik mažą dalį. Nuosavybės atkūrimas vandens telkiniuose baigtas 2019 m., todėl naujų privačių vandens telkinių neatsiranda.
Kur rasti informaciją apie vandens telkinio nuosavybės statusą?
Vandens telkinio nuosavybės statusą galima patikrinti Teritorijų planavimo ir statybos vartų interneto svetainėje: pasirinkus skiltį „Bendrasis žemėlapis“, reikia aktyvuoti sluoksnį „Valstybinė žemė“. Rusva spalva nuspalvinti vandens telkiniai yra valstybiniai, melsva – privatūs, o žalsva – tokie, kurių dalis priklauso valstybei, dalis privatiems asmenims.
Privačiuose vandens telkiniuose galioja jų savininkų išduoti žvejybos leidimai. Tokie leidimai neišduodami per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS), jų kainą nustato vandens telkinio savininkai. Nenustatyta prievolė vandens telkinių savininkams išduoti mėgėjų žvejybos leidimus. Tokį leidimą įsigyti ne visuomet paprasta, nes kartais sudėtinga rasti vandens telkinio savininką. Jų asmens duomenys ir kontaktinė informacija viešai neskelbiami.
Valstybės ir privačių asmenų valdomi vandens telkiniai – juose galioja tiek privataus savininko išduotas žvejybos leidimas, tiek žvejo mėgėjo bilietas, arba mėgėjų žvejybos leidimas žvejybai išnuomotame vandens telkinyje (jei valstybinė vandens telkinio dalis išnuomota). Vandens telkinio bendrasavininkiai gali susitarti dėl kitokios tvarkos.
Valstybinių vandens telkinių yra daugiausiai, valstybiniai yra visi didieji ežerai ir tvenkiniai, kurių plotas viršija 50 ha. Valstybiniuose vandens telkiniuose gali būti išduodamas leidimas naudoti žvejybos plotą (leidimas suteikiantis teisę asmenims organizuoti mėgėjų žvejybą ir rinkti lėšas už mėgėjų žvejybos leidimus). Jei toks leidimas išduotas, tokie vandens telkiniai paprastai vadinami išnuomotais. Didesnė dalis valstybinių vandens telkinių yra neišnuomoti, o upės apskritai negali būti nuomojamos.
Tiek išnuomotuose, tiek neišnuomotuose vandens telkiniuose gali būti organizuojama limituota žvejyba – pagal mokslinių tyrimų rekomendacijas nustatomos specialios, tik tame vandens telkinyje galiojančios limituotos žvejybos sąlygos.
Informaciją, kurie vandens telkiniai išnuomoti, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, galima rasti ALIS nurodžius norimą rajoną arba konkretų vandens telkinį čia. Jei vandens telkinys tarp šių duomenų nenurodytas – jis neišnuomotas, o jei nurodytas – nuorodoje taip pat pateikiama informacija iki kada jis išnuomotas. Visų rūšių mėgėjų žvejybos leidimus žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose galima įsigyti per ALIS, vandens telkinių nuomininkai taip pat privalo išduoti žvejybos leidimus patys.
Žvejo bilietas, kortelė ar leidimas žvejoti?
Visuose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, galioja žvejo mėgėjo bilietas, kurio ALIS numeris yra L05.1, tai dažniausiai išduodamas žvejybos leidimas, kuris kainuoja metams – 30 Eur, mėnesiui – 10 Eur, dviem paroms – 3 Eur.
Tokį žvejo mėgėjo bilietą galima užsisakyti čia .
Valstybiniuose išnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, žvejybos teisę suteikia leidimas žvejoti išnuomotame vandens telkinyje. Kiekviename išnuomotame vandens telkinyje žvejojama įsigijus atskirą žvejybos leidimą, skirtą būtent konkrečiam vandens telkiniui. Šio leidimo ALIS numeris yra L05.2, jo kaina tokia pati, kaip žvejo mėgėjo bilieto, jį galima įsigyti čia .
Jei vandens telkinyje organizuojama limituota žvejyba, jame žvejoti teisę suteikia tik žvejo mėgėjo kortelė, kuri ALIS žymima L06.1. Išnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, žvejo mėgėjo kortelės gali kainuoti iki 15 Eur parai, konkrečią kainą nustato nuomininkas. Žvejo mėgėjo kortelę galima užsisakyti čia .
Nuo rugsėjo 16 d. bus privaloma turėti žvejo mėgėjo korteles žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytose upėse, kuriomis vyksta lašišų ir šlakių migracija, šias korteles ALIS bus galima įsigyti pasirinkus „L06.2 Žvejo mėgėjo kortelė lašišoms ir šlakiams“, jos galioja parą ir kainuoja 5 Eur. Jas galima įsigyti čia .
Daugiau informacijos apie limituotos žvejybos sąlygas konkrečiuose išnuomotuose vandens telkiniuose rasite Aplinkos ministerijos svetainėje .
Mėgėjų žvejybos leidimus taip pat galima įsigyti Perlas terminaluose ir Maxima kasose.
Mėgėjų žvejybos įstatymas numato teisę žvejoti nemokamai asmenims iki 18 metų, asmenims su negalia ir valstybinio socialinio draudimo pensininkams, todėl jie gali žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimų visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius.
Kilus klausimų dėl mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo per ALIS, reikėtų kreiptis el. paštu aaa@gamta.lt, klausimais dėl mėgėjų žvejybos reglamentavimo – el. paštu zvejupagalba@am.lt.
About the Author
