Trečiadienį Vyriausybė pritarė Nacionalinio oro taršos mažinimo plano iki 2030 m. pakeitimams. Planas papildytas naujomis priemonėmis, kurias įgyvendinus būtų greičiau įvykdyti Lietuvai tarptautiniuose ir ES teisės aktuose nustatyti į aplinkos orą išmetamų teršalų – azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių – kiekio sumažinimo įsipareigojimai, pagerėtų oro kokybė, padidėtų nacionalinės oro teršalų apskaitos kokybė ir jos išsamumas.
Artimiausiems ketveriems metams šiame plane iš viso yra numatytos 33 priemonės, apimančios taršiausius sektorius – transportą, energetiką, žemės ūkį, pramonę, namų ūkius. Iš jų 4 priemonės – jau esamos buvo peržiūrėtos ir patikslintos, 6 – naujos.
Viena iš naujų priemonių – „Esamų vidutinių kurą deginančių įrenginių (1-50 MW) keitimas ar modernizavimas“. Planuojama numatyti finansavimą energetikos ir pramonės sektoriuose naudojamų senų vidutinių kurą deginančių įrenginių pakeitimui. Siekiama juos pakeisti į naujus, mažiau taršius energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, ar skirti paramą kitoms technologijoms, mažinančioms teršalų išmetamą į aplinkos orą kiekį.
Mažinant kelių transporto taršą azoto oksidais ir gerinant oro kokybę, numatomi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, kuriais būtų sugriežtinta asmenų, eksploatuojančių transporto priemones su neveikiančia išmetamųjų dujų valymo įranga, ar su įmontuotais tokios įrangos veikimą išderinančiais prietaisais, atsakomybė, t.y. padidintos baudos. Taip pat planuojama inicijuoti bendrą susitarimą dėl paskatų naudotis netaršiomis transporto priemonėmis Lietuvos teritorijoje, motyvuojant savivaldybes siūlyti visuomenei rinktis tvarius keliavimo būdus.
Mažinant pramonės sektoriuje išmetamus nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekius, numatomos finansinės paskatos (dalies išlaidų kompensavimas) ūkio subjektams gamybos technologijos modernizavimo priemonėms įgyvendinti ir taršos mažinimo priemonėms taikyti.
Siekiant sudaryti stipresnį ekonominį poveikį mažinti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius numatoma atlikti mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių leidžiamos taršos (NMLOJ, NOx, NH3 išmetamų į aplinkos orą) tarifų peržiūrą ir atsižvelgiant į atlikto vertinimo rezultatus, prireikus parengti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą.
Taip pat numatomas valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijų ir pajėgumų stiprinimas aplinkos oro kokybės ir taršos stebėsenos, vertinimo, valdymo ir visuomenės informavimo srityse, bandomųjų ir kitų sprendimų diegimas ir jų plėtra. Tam siekiama gauti finansavimą iš ES Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) strateginio integruoto projekto įgyvendinimui.
Prie tikslų įgyvendinimo prisidės ir daugiau kaip 70 Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemonių, į kurias Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane pateiktos nuorodos, įskaitant 2 papildomas – „Traukinių modernizavimas“ ir „Sumažinti SGD terminalo į aplinką išmetamo CO2 apimtis“.
Pakeitus Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, numatoma tęsti ir šiuo metu taikomas sėkmingas priemones – modernizuoti daugiabučius ir viešuosius pastatus, skatinti įsigyti elektromobilius, keliauti viešuoju transportu, dviračiais, toliau plėtoti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir transportą, skirti investicinę paramą biodujų (iš mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų) jėgainėms įrengti, gyventojus skatinti keisti kietojo kuro šildymo įrenginius efektyviais naujais ar pereiti prie kito šildymo būdo, naudojančio atsinaujinančius energijos išteklius ir kt.
Planą įgyvendina ir už priemonių vykdymą pagal kompetenciją atsako Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos ir kitos institucijos. Plane numatomoms naujoms priemonėms įgyvendinti iki 2030 m. iš valstybės biudžeto ir ES finansavimo programų prireiks 166 mln. eurų.
Nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą ir politinių priemonių poveikio vertinimą atliekanti Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad įgyvendinus pakeistą planą, įskaitant jame nurodytas NEKSVP priemones, visi oro taršos sumažinimo 2030 m. tikslai bus pasiekti; o 2020–2029 m. tikslai taikytini azoto oksidams (NOx) bus pasiekti 2026 metais.
Pakeistas Planas per du mėnesius turės būti pateiktas Europos Komisijai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva įpareigoja planą kas 4 metus peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti, kai nevykdomi valstybei nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai.
Praėjusių metų rudenį EK paskelbė, kad nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad Lietuva nevykdo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 nustatytų į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų. EK nuomone, Lietuva neįvykdė įsipareigojimų sumažinti į aplinkos orą išmetamų azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekio.
Už šių teršalų kiekio išmetimo mažinimą šalies mastu atsakingos Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Mažinant išmetamą NOx kiekį nuo 2020–2029 m. taikytino tikslo Lietuva atsilieka 3,4 proc., nuo 2030 m. tikslo NOx ir NMLOJ po 6,4 proc.
About the Author
