Didesni balkonai, sutvarkytas kiemas, patogus parkavimas, daugiau komforto ir galimybė dirbti iš namų – žmonių gyvenimo būdas per kelis dešimtmečius smarkiai pasikeitė, tačiau didelė dalis Lietuvos daugiabučių liko tokie patys. Diskusijų festivalyje „Būtent!“ vykusioje diskusijoje „Ar šiandienos gyvenimo būdas telpa sename daugiabutyje?“ ekspertai kalbėjo, kad šiandien svarbu vertinti ne vien pastato amžių ar energinį efektyvumą, bet ir tai, ar būstas bei jo aplinka atitinka dabartinius žmogaus poreikius.
„Mūsų gyvenimo kokybės poreikiai pasikeitė, todėl kartu turi keistis ir daugiabučiai. Energinio efektyvumo priemonės išlieka labai svarbios, tačiau šiandien renovacija apima kur kas daugiau – galima tvarkyti aplinką, keisti langus, įsirengti didesnius balkonus, elektromobilių įkrovimo stoteles ar saulės elektrines ant stogo. Galimybių pritaikyti seną daugiabutį prie šiuolaikinio gyvenimo tikrai yra daug“, – diskusijoje kalbėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė.
Kartu su J. Lepardiniene diskusijoje dalyvavo psichoterapeutas Dainius Jakučionis, televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė bei nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Laurynas Boguševičius. Pokalbį moderavo komunikacijos ekspertė Laura Dabulytė.
Modernizacija – ne tik šiltesnės sienos
J. Lepardinienės teigimu, būtent todėl keičiasi ir pats renovacijos supratimas. Energinis efektyvumas išlieka vienu svarbiausių tikslų, tačiau vis daugiau dėmesio tenka klausimui, kaip žmogus atnaujintame name gyvens ir jausis.
„Namų darbus reikia daryti visada. Naują kvietimą planuojame šį rudenį, jau spalio mėnesį, todėl tiems, kurie gyvena daugiabutyje ir dar nėra sutarę su kaimynais, sakyčiau – draugaukite su savo kaimynais. Parašus surinks administratorius, bet iki tol tikrai verta su žmonėmis kalbėtis, pakviesti kavos ir aptarti, kodėl to pokyčio reikia“, – sakė J. Lepardinienė.
Lietuvoje jau baigta renovuoti daugiau kaip 5 tūkst. daugiabučių, dar apie 1,5 tūkst. yra renovacijos procese, tačiau potencialas išlieka gerokai didesnis – Daugiabučių modernizavimo programoje galėtų dalyvauti apie 34 tūkst. daugiabučių.
Didžiausias iššūkis – ne visada pinigai
Diskusijoje daug dėmesio skirta ir vienam svarbiausių daugiabučio ypatumų – sprendimai jame priimami ne individualiai. Norint keisti visą namą, reikia susitarti su žmonėmis, kurių poreikiai, finansinės galimybės ir požiūris į pokyčius gali labai skirtis.
„Su namais labai susijęs stabilumo jausmas. Jeigu tai yra mano namai, aš žinau, kad į juos grįšiu ir jie bus mano, atsiranda kontrolės jausmas. Kartu svarbi ir autonomija – kad savo namuose galiu daryti tai, ką noriu. Namai mums svarbūs ir todėl, kad juose kuriame savo istoriją. Su jais siejasi prisiminimai, vaizdai, emocijos, garsai, kvapai. Visa tai kuria labai stiprų ryšį su vieta“, – pabrėžė psichoterapeutas D. Jakučionis.
Todėl žmogui pasiūlymas keisti jo įprastą aplinką gali reikšti gerokai daugiau nei techninį sprendimą. Anot D. Jakučionio, daliai gyventojų neužtenka pateikti renovacijos skaičiavimų – pirmiausia svarbu suprasti, kodėl jie priešinasi pokyčiui.
Diskusijos pašnekovai akcentavo, kad renovacijos metu žmonėms gali būti sunku net įsileisti darbininkus į savo butą – ypač kai reikia keisti šildymo ar vėdinimo sistemos elementus. Tokiu atveju itin svarbi komunikacija: atsakyti į gyventojams kylančius klausimus, aiškiai paaiškinti procesą ir nepalikti erdvės gandams ar nepasitikėjimui.
Realūs pavyzdžiai gali padėti įveikti skepticizmą
Televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė pabrėžė, kad kalbant apie pokyčius ne visada pakanka parodyti tik gražų galutinį rezultatą. Žmonėms svarbu matyti ir realų procesą – problemas, ginčus, nepatogumus bei tai, kaip jie išsprendžiami.
„Aš mėgstu rodyti realų gyvenimą ir pasakoti apie realias situacijas, nes suprantu, kad visiems visko būna. Man atrodo, nereikia slėpti nei problemų, nei skundų, nei ginčų – svarbu parodyti ir tai, kaip juos pavyko išspręsti. Aišku, visada bus žmonių, kurie sakys, kad jiems taip paprasta nebus, bet gal bent daliai toks realus pavyzdys padeda pamatyti, kad pokytis iš tiesų įmanomas“, – kalbėjo U. Siparė.
Anot jos, būtent kasdienių situacijų ir neidealizuoto proceso rodymas gali padėti pasiekti tuos gyventojus, kurie į renovaciją ar kitus namo pokyčius iš pradžių žiūri skeptiškai. Diskusijoje kalbėta, kad dalis žmonių linkę manyti, jog kitų sėkmės istorijos jų situacijai netinka, todėl svarbu kalbėti ne tik apie rezultatą, bet ir apie kelią iki jo.
Būstas turi keistis kartu su žmogumi
Nekilnojamojo turto rinkos ekspertas Laurynas Boguševičius pažymėjo, kad nėra vieno visiems tinkamo būsto modelio. Tai, ko žmogus tikisi iš namų, tiesiogiai priklauso nuo jo gyvenimo etapo – vieni nori būti miesto centre, kitiems, sukūrus šeimą, tampa svarbiau ramybė, saugumas, darželiai ir didesnė erdvė.
„Kai esi jaunas, gali norėti gyventi centre, kad šalia būtų restoranai, pramogos ir visur galėtum nueiti pėsčiomis. Atsiradus vaikams jau norisi daugiau erdvės, saugumo, ramybės, pradedi galvoti apie darželius ir kitus kasdienius dalykus. Kiekvienas būstas atitinka tam tikrą žmogaus gyvenimo etapą“, – kalbėjo L. Boguševičius.
Anot diskusijos dalyvių, tai kelia klausimą ir seniems daugiabučiams – ar namas, kuris prieš kelis dešimtmečius visiškai atitiko gyventojų poreikius, gali juos patenkinti šiandien?
„Senas daugiabutis turi didžiulių galimybių. Palyginkime, pavyzdžiui, naujus rajonus ir seniau susiformavusias miesto dalis – skiriasi užstatymas, aplinka, infrastruktūra. Galime paimti seną daugiabutį, jį renovuoti ir turėti labai gerą gyvenimo kokybę šalia miesto centro“, – sakė L. Boguševičius.
L. Boguševičiaus vertinimu, senas daugiabutis savaime nėra problema – svarbiausia, kokias galimybes jis turi pasikeisti. Kalbėdamas apie senų ir naujų rajonų skirtumus, jis pabrėžė jau susiformavusių miesto teritorijų potencialą.
Geras pavyzdys gali paskatinti visą rajoną
Diskusijoje kalbėta ir apie tai, kad vienas atnaujintas namas gali tapti postūmiu aplinkiniams. Pamatę sutvarkytą daugiabutį ir jo aplinką, kitų namų gyventojai gali lengviau įvertinti pokyčio rezultatą ir patys pradėti svarstyti renovaciją.
„Žirmūnuose turime puikų pavyzdį – renovavo vieną namą ir netrukus kiti pradėjo sekti iš paskos. Kai greta stovi panašūs daugiabučiai ir vienas jų pasikeičia, skirtumas tampa labai aiškiai matomas. Atrodo, kad kaimynai tiesiog nusižiūrėjo gerą pavyzdį“, – diskusijoje prisiminta apie Žirmūnų mikrorajono daugiabučius.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad toks „gerojo pavyzdžio“ efektas veikia ne tik sostinėje. Ypač glaudesnėse bendruomenėse žmonės mato, kaip pasikeitė kaimynų namas, palygina rezultatą ir ima norėti tokio pat pokyčio savo aplinkoje.
About the Author
