Lietuvoje yra apie 12 proc. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Daugiau nei 90 proc. jų mokosi kartu su bendraamžiais, o norintiems SUP turintiems jaunuoliams užtikrinama galimybė mokymąsi tęsti profesinio mokymo įstaigose (PMĮ). Vis dėlto Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ rodo, kad nors daugiau kaip 90 proc. SUP turinčių moksleivių sėkmingai įgyja profesinę kvalifikaciją, integruotis į darbo rinką jiems pavyksta retai – apie 70 proc. profesines mokyklas baigusių SUP turinčių mokinių neįsidarbina.
„Profesinis mokymas turi atverti kelią ne tik į diplomą, bet ir į savarankišką gyvenimą. Šiandien matome, kad daugeliui specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių šis kelias nutrūksta baigus mokslus. Todėl svarbiausias kitas žingsnis yra ne tik užtikrinti galimybę mokytis, bet ir sukurti sąlygas – kvalifikacijų sistemą, švietimo pagalbą, profesinį orientavimą, užimtumo paslaugas, kad įgyta kvalifikacija taptų realia galimybe įsidarbinti ir visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Vertinant sąlygas profesinėse mokyklose, auditoriai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu švietimo pagalba PMĮ nėra vertinama. Nors valstybės biudžeto pinigais švietimo pagalba profesiniame mokyme yra finansuojama (2024 m. skirtų ir panaudotų asignavimų santykis siekė 121 proc. – 7,5 iš 6,2 mln. Eur), informacija apie jų panaudojimą nacionaliniu lygmeniu nerenkama, o įstaigos už juos neatsiskaito. Dėl to kyla abejonių dėl faktiškai suteiktos pagalbos kokybės bei apimčių, o politikos formuotojai neturi duomenų reikiamiems sprendimams priimti.
Siekiant užtikrinti pagalbos prieinamumą, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomenduoja vertinti Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomenduotos ir PMĮ faktiškai mokiniui suteiktos švietimo pagalbos apimtį.
Nepaisant to, kad švietimo pagalbos apimtis PMĮ šiuo metu nėra efektyviai vertinama, audito duomenys rodo, kad net 69 proc. SUP turinčių mokinių, 2024–2025 m. m. baigusių 10 ir (ar) 12 klasę bendrojo ugdymo mokyklose, kitais metais tęsė mokymąsi PMĮ. Dar aukštesnis rodiklis fiksuotas tarp tų, kurie PMĮ mokėsi tik pagal bendrojo ugdymo programas – net 95 proc. (448 iš 473) jų liko įstaigose siekti profesinės kvalifikacijos.
Kelyje į kvalifikaciją kyla trikdžių jau mokymosi etape – daliai SUP turinčių jaunuolių nepavyksta pradėti ar tęsti norimų studijų, nes nesusidarius pakankamoms mokinių grupėms pasirinktos profesinio mokymo programos tiesiog atšaukiamos. Audito ataskaitoje kaip vienu iš sprendimo būdų siūlomas glaudesnis profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimas bei koordinavimas, leidžiantis apjungti išteklius ar nukreipti mokinius, kad jaunuoliai neliktų be galimybės įgyti specialybę.
Vis dėlto SUP turinčių jaunuolių didžiausias iššūkis laukia gavus profesinio mokymosi diplomą. PMĮ teigimu, pagrindinė neįsidarbinimo priežastis – išankstinės darbdavių nuostatos dėl SUP turinčių jaunuolių gebėjimų ir nenoro jų įdarbinti. Be to, verslui trūksta finansinių skatinimo priemonių. Europos Sąjungoje akcentuojama, kad orų gyvenimą bei įtraukų užimtumą užtikrintų tikslinės subsidijos ir socialinės ekonomikos įmonių plėtra.
Profesinis mokymas vis labiau prisitaiko prie asmenų, turinčių SUP dėl intelekto sutrikimų – 2025–2026 m. m. programas ar jų modulius, kur stojančiųjų išsilavinimas nėra reglamentuotas, vykdė jau 75 proc. (33 iš 44) šalyje veikiančių PMĮ, o besimokančiųjų skaičius padvigubėjo (iki 955 mokinių). Dauguma jų renkasi virėjo (390 mokinių) bei dažytojo-tinkuotojo padėjėjo (216 mokinių) specialybes.
Teigiamą poveikį rodo ir bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinama iniciatyva, leidžianti moksleiviams rinktis atskirus profesinio mokymo modulius (pvz., picų gaminimo, transporto priemonių diagnostikos). PMĮ atstovų vertinimu, tai padeda SUP turintiems vaikams pereiti iš mokyklos į darbo rinką ar tolesnį mokymąsi.
Tačiau auditoriai atkreipia dėmesį, kad dalis PMĮ siūlomų programų, pavyzdžiui, pynėjo iš vytelių ar keramiko padėjėjo, yra siauros amatininkystės sritys, kuriose masinės darbo jėgos paklausa minimali. Siekiant, kad asmenims, turintiems intelekto sutrikimų, būtų prieinamos į šiuolaikines tendencijas ir praktinių kompetencijų įgijimą orientuotos profesinio mokymo programos, Valstybės kontrolė ŠMSM rekomenduoja pagal darbdavių ir darbo rinkos poreikius inicijuoti Lietuvos kvalifikacijų sandaros (LTKS) II lygio kvalifikacijų aprašų peržiūrėjimą ir papildymą įtraukiant naujas kvalifikacijas.
About the Author
