Neseniai viešojoje erdvėje pasirodžiusi žinia apie vaistais apsinuodijusią trimetę priminė apie pavojų, kuris gali slypėti ir įprastoje namų vaistinėlėje. Vaistininkai įspėja, kad mažam vaikui pavojingos gali būti net viena ar kelios kai kurių vaistų tabletės, o vien padėti preparatus į aukštesnę lentyną ne visada pakanka.
„Vaikai yra smalsūs ir gali sugalvoti, kaip pasiekti net aukščiau padėtus daiktus. Todėl saugiausia vaistus laikyti užrakintus arba sunkiai atidaromoje dėžėje. Taip pat svarbu nuo mažens vaikui aiškinti, kad vaistai nėra saldainiai ir jų negalima imti pačiam“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Pavojus gali laukti ne tik savo namuose
Mažų vaikų turinčios šeimos dažnai pasirūpina stalčių ir spintelių užraktais, tačiau saugi aplinka namuose dar nereiškia, kad apie vaistus galima pamiršti išvykus į svečius. Daugiau dėmesio reikėtų skirti vietoms, kuriose mažų vaikų kasdien nebūna, pavyzdžiui, senelių namams.
„Atvykę pas senelius ar kitus artimuosius galime rasti vaistų ant spintelės, naktinio stalelio ar rankinėje. Kasdien vaistus vartojančiam žmogui tokia vieta gali atrodyti įprasta ir patogi, tačiau mažam vaikui preparatai tampa lengvai pasiekiami. Todėl visur, kur lankosi vaikai, vaistai turėtų būti padėti saugiai“, – pabrėžia vaistininkė.
Poveikis gali pasireikšti tik po kelių valandų
Ypatingo atsargumo, anot S. Korbutaitės, reikia laikant kraujospūdį ir širdies veiklą veikiančius vaistus, raminamuosius ir migdomuosius, antidepresantus bei stipresnius vaistus nuo skausmo. Mažam vaikui per didelis jų kiekis gali sukelti sąmonės slopinimą, kvėpavimo sutrikimus, pavojingus kraujospūdžio ar širdies ritmo pokyčius.
„Kai kurių preparatų, pavyzdžiui, tam tikrų kraujospūdį veikiančių ar kai kurių vaistų nuo diabeto, net viena ar kelios tabletės vaikui gali būti labai pavojingos. Todėl nereikėtų manyti, kad viena tabletė nieko nepadarys. Jei nežinoma, kokį vaistą ir kiek jo vaikas galėjo nuryti, situaciją reikia vertinti rimtai“, – įspėja S. Korbutaitė.
Apsinuodijimo požymiai gali būti labai įvairūs: pykinimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas ar neįprastas elgesys. Sunkesniais atvejais gali sutrikti sąmonė, kvėpavimas ar širdies ritmas, prasidėti traukuliai. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad spręsti apie situacijos rimtumą vien pagal vaiko savijautą negalima.
„Kai kurių vaistų poveikis gali pasireikšti tik po kelių ar net keliolikos valandų. Pavyzdžiui, apsinuodijus kai kuriais vaistais nuo diabeto hipoglikemija gali išsivystyti praėjus 8–18 valandų, o pailginto atpalaidavimo širdies ir kraujagyslių vaistų poveikis taip pat gali būti uždelstas. Todėl įtarus, kad vaikas galėjo nuryti vaistų, nereikėtų laukti, kol atsiras simptomų“, – aiškina ji.
Ką daryti įtarus, kad vaikas nurijo vaistų?
Tokiu atveju svarbiausia nebandyti situacijos įvertinti ar spręsti savarankiškai. Net jei vaikas jaučiasi gerai, S. Korbutaitė rekomenduoja nedelsiant kreiptis į specialistus.
„Įtarus, kad vaikas galėjo nuryti vaistų, pirmiausia reikėtų skambinti Apsinuodijimų informacijos biurui telefonu +370 5 236 2052, kur gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą. Jei vaiko būklė blogėja, jis tampa mieguistas, praranda sąmonę, prasideda traukuliai ar sutrinka kvėpavimas, reikia iš karto skambinti 112“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Tėvams gali kilti noras kuo greičiau sumažinti galimą vaisto poveikį – sukelti vėmimą, duoti vaikui atsigerti, pavalgyti ar sugirdyti aktyvintosios anglies. Tačiau savarankiškai to daryti nereikėtų.
„Kol nepasitarėte su specialistais, nereikėtų sukelti vėmimo ar savo nuožiūra duoti vandens, pieno, maisto ar aktyvintosios anglies. Aktyvintoji anglis kai kuriais apsinuodijimo atvejais gali būti naudojama, tačiau ją reikėtų duoti tik specialistui rekomendavus ir įvertinus, kokio vaisto bei kiek vaikas galėjo suvartoti“, – pažymi S. Korbutaitė.
Apsinuodijimas vaistais sunkiais atvejais gali sukelti gyvybei pavojingus širdies ir kvėpavimo sutrikimus, komą, traukulius, organų ar smegenų pažeidimus ar net mirtį. Todėl, anot vaistininkės, svarbiausia yra ne tik tinkamai reaguoti įvykus nelaimei, bet ir pasirūpinti, kad vaikas vaistų apskritai negalėtų pasiekti – tiek savo namuose, tiek lankantis pas artimuosius.
About the Author
