Sloga, kosulys, temperatūra – daugeliui tėvų pažįstama situacija, ypač prasidėjus mokslo metams. Vieną dieną vaikas dar laksto po namus, o kitą jau guli lovoje ir nebenori nei valgyti, nei žaisti. Kaip suprasti, ar tai įprasta virusinė infekcija, ar ženklas, kad vaikui reikia gydytojo pagalbos?
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjas, vaikų ligų gydytojas Ramūnas Leišys sako, kad svarbu žinoti, kaip vystosi kvėpavimo takų infekcijos, kuo skiriasi jų simptomai ir kokiais atvejais nereikėtų atidėlioti vizito pas gydytoją.
Kodėl vaikai serga dažniau?
Per metus mažas vaikas gali peršalti ne vieną ir ne du kartus. Ikimokyklinukai kvėpavimo takų infekcijomis vidutiniškai serga 6–8 kartus per metus, o kai kurie ir dažniau. Taip yra todėl, kad peršalimo simptomus gali sukelti daugybė skirtingų virusų, su kuriais vaiko imuninė sistema dar tik mokosi susidoroti. Darželyje ar mokykloje, kur vaikai daug laiko praleidžia kartu, infekcijos plinta ypač lengvai.
Dažnas sirgimas savaime dar nereiškia, kad vaiko imunitetas silpnas. Vis dėlto mažų vaikų organizmas turi savų ypatumų. Jų kvėpavimo takai siauresni, todėl net nedidelis gleivinės patinimas gali apsunkinti kvėpavimą. Be to, karščiuodami ar atsisakydami gerti vaikai gali gana greitai netekti skysčių.
Šie organizmo ypatumai paaiškina, kodėl net ir įprasta virusinė infekcija mažiesiems kartais sukelia daugiau sunkumų nei suaugusiesiems. Todėl svarbu žinoti ne tik tai, kaip dažnai vaikai serga, bet ir kuo skiriasi skirtingos infekcijos.
Peršalimas ar gripas? Kaip atpažinti skirtumus?
Vaikas pradėjo čiaudėti, atsirado sloga, pakilo temperatūra. Ar tai paprastas peršalimas, o gal gripas? Pirmosiomis ligos valandomis atsakyti ne visada lengva, nes skirtingų virusinių infekcijų simptomai gali būti panašūs. Vis dėlto yra keletas dalykų, į kuriuos tėvams verta atkreipti dėmesį.
Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui: iš pradžių atsiranda sloga, čiaudulys, gerklės perštėjimas, vėliau gali prisidėti kosulys. Gripas dažniausiai užklumpa gerokai staigiau. Dar visai neseniai žaidęs vaikas per kelias valandas gali pradėti karščiuoti, skųstis galvos ar raumenų skausmais, jį gali krėsti šaltis, atsirasti sausas kosulys ir ryškus silpnumas.
Tačiau vien iš simptomų patikimai atskirti šių infekcijų ne visada įmanoma. Gripas gali būti sunkesnės eigos nei įprastas peršalimas. Kai kuriais atvejais jis sukelia komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą. Didesnės sunkių komplikacijų rizikos grupėje yra maži vaikai ir vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis.
Jei kyla įtarimų dėl gripo ar vaiko savijauta kelia nerimą, verta pasitarti su gydytoju, kuris įvertins simptomus ir nuspręs, ar reikalingi papildomi tyrimai.
Ne kiekvienas karščiavimas reiškia, kad reikia skubėti į ligoninę
Pakilus vaiko temperatūrai iki 39 laipsnių, tėvams natūraliai kyla nerimas. Tačiau vien temperatūros skaičius neparodo, kokia sunki yra liga. Dauguma virusinių infekcijų praeina savaime, o vaikui pasveikti dažniausiai pakanka priežiūros namuose.
Jei vaikas geria skysčius, domisi aplinka, bendrauja, o jo savijauta pamažu gerėja, paprastai galima jį stebėti namuose. Svarbu pasiūlyti pakankamai skysčių, leisti pailsėti, prireikus išvalyti nosį. Temperatūrą mažinančių vaistų galima duoti pagal vaiko amžių ir svorį, laikantis vartojimo instrukcijų, kai dėl karščiavimo jis jaučiasi blogai.
„Kartais tėvai, pamatę iki 39 laipsnių pakilusią kūno temperatūrą, išsigąsta labiau nei reikia. Vien temperatūros skaičius nepasako, kokia sunki yra ligos eiga. Daug svarbiau matyti patį vaiką ir vertinti jo bendrą būklę“, – sako gydytojas R. Leišys.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį ir savijautos pokyčius. Jei vaikas tampa neįprastai vangus, sunkiai pažadinamas, atsisako gerti, gerokai rečiau šlapinasi arba pradeda kvėpuoti dažniau ir sunkiau nei įprastai, reikėtų nedelsti kreiptis į medikus. Gydytojo konsultacija reikalinga ir tuomet, jei po laikino pagerėjimo vaiko būklė vėl pablogėja, atsinaujina karščiavimas arba temperatūra laikosi ilgiau nei tris dienas.
Kai kuriais atvejais pagalbos laukti negalima. Jei vaikui labai sunku kvėpuoti, jis sunkiai pažadinamas arba karščiuojant atsiranda bėrimas, kuris neišnyksta paspaudus, būtina skubi medicinos pagalba.
Ypač atidžiai reikėtų stebėti kūdikius. Dėl siaurų nosies landų net ir paprasta sloga gali apsunkinti maitinimą, todėl kūdikis gali pradėti mažiau žįsti ar gerti ir negauti pakankamai skysčių.
„Suaugusiam žmogui užsikimšusi nosis yra nemalonu, tuo tarpu kūdikiui tai gali reikšti, kad jis nebegali normaliai žįsti, negauna pakankamai skysčių ir gali greitai nusilpti“, – teigia gydytojas.
Kodėl antibiotikai nepadeda greičiau pasveikti?
Kai vaikas kelias dienas karščiuoja, kosėja ir prastai jaučiasi, tėvams norisi kuo greičiau padėti. Kartais atrodo, kad antibiotikai galėtų pagreitinti sveikimą, tačiau sergant virusine infekcija jie nepadės, nes jie paprasčiausiai neveikia virusų.
Daugumą peršalimo ligų ir gripą sukelia virusai, todėl antibiotikų tokiu atveju nereikia. Jie skiriami tuomet, kai gydytojas nustato arba pagrįstai įtaria bakterinę infekciją, kurią būtina gydyti šiais vaistais.
„Antibiotikus skiriame tik tada, kai yra pagrindo įtarti bakterinę infekciją. Netinkamai vartojami šie vaistai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ir prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams didėjimo“, – pabrėžia gydytojas R. Leišys.
Tai nereiškia, kad susirgus virusine infekcija bakterinių komplikacijų negali atsirasti. Jei ligos simptomai užsitęsia, būklė pablogėja po laikino pagerėjimo ar atsiranda naujų simptomų, gydytojas įvertins, ar nereikia papildomo ištyrimo ir kitokio gydymo.
Svarbu neduoti vaikui antibiotikų savarankiškai ir nevartoti nuo ankstesnės ligos likusių vaistų. Gydymą turi parinkti gydytojas, įvertinęs vaiko būklę ir ligos priežastį.
Kaip sumažinti tikimybę susirgti?
Visiškai apsaugoti vaiką nuo virusų nepavyks, ypač jei jis lanko darželį ar mokyklą. Tačiau keli paprasti įpročiai gali padėti sumažinti infekcijų plitimo riziką.
Svarbu reguliariai plauti rankas, kosint ar čiaudint prisidengti burną ir nosį sulenkta alkūne arba vienkartine servetėle, dažnai vėdinti patalpas. Jei vaikas serga, geriausia likti namuose ir leisti jam pasveikti, kartu sumažinant tikimybę užkrėsti kitus.
Apsaugai nuo kai kurių infekcijų, pavyzdžiui, gripo, svarbūs ir skiepai. Jie neapsaugo nuo visų peršalimo ligų, tačiau gali sumažinti riziką susirgti gripu ir padėti išvengti sunkių ligos komplikacijų.
Šios priemonės neapsaugo nuo kiekvieno viruso, tačiau padeda sumažinti infekcijų plitimo riziką ir apsisaugoti nuo kai kurių sunkių ligų formų.
Kada dėl sergančio vaiko verta sunerimti? Į klausimus atsakymų tėvai ieško ir naktį
Vaikui susirgus, tėvams tenka spręsti ne vieną klausimą: ar karščiavimas kelia pavojų, ar simptomai būdingi įprastai infekcijai, ar reikėtų kreiptis į medikus, o gal galima palaukti iki ryto. Ypač daug abejonių kyla vakarais, naktimis ir savaitgaliais, kai įprastos gydymo įstaigos nedirba.
„Tėvams ne visada lengva įvertinti vaiko būklę, ypač kai simptomai atsiranda netikėtai. Svarbu žinoti, kokius požymius reikėtų vertinti rimtai ir kada būtina nedelsti kreiptis pagalbos“, – sako R. Leišys.
Pasak medikų, vertinant vaiko būklę svarbu atsižvelgti ne tik į temperatūrą, bet ir į bendrą savijautą, elgesio pokyčius, kvėpavimą, gebėjimą gerti skysčius. Kai kuriais atvejais pakanka stebėti simptomus namuose, tačiau atsiradus nerimą keliančių požymių reikalingas medikų įvertinimas.
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje skubioji medicinos pagalba teikiama visą parą. Savaitgaliais taip pat veikia skubiosios ambulatorinės pagalbos kabinetas, į kurį galima kreiptis, kai prireikia gydytojo konsultacijos ne poliklinikų darbo metu.
Svarbiausia – nepanikuoti, bet ir nenuvertinti simptomų. Jei vaiko būklė sparčiai blogėja, jis tampa neįprastai vangus, sunkiai kvėpuoja ar sunkiai pažadinamas, pagalbos reikėtų ieškoti nedelsiant.
About the Author
