Sportas, kūryba, technologijos ar tokie netradiciniai užsiėmimai kaip parkūras, motokrosas ir dronų valdymas gali padėti vaikui geriau pažinti save, ugdyti savarankiškumą ir atrasti gebėjimus, kurie nebūtinai atsiskleidžia mokykloje. Vaikų psichologės Ievos Kirkilės ir „Balcia“ nelaimingų atsitikimų produktų rizikos vertinimo vadovės Natalijos Misėkienės teigimu, tėvams svarbu suteikti vaikui laisvės bandyti ir klysti, o savo baimėmis neužkirsti kelio naujoms patirtims.
Pasak„Balcia“ atstovėsNatalijos Misėkienės, artėjant naujam būrelių sezonui tėvams tenka derinti du dalykus: leisti vaikui išbandyti tai, kas jį domina, ir kartu pasirūpinti jo saugumu. Nors aktyvesnės veiklos gali kelti daugiau klausimų dėl galimų traumų, vien tai neturėtų tapti priežastimi vaiką nuo jų atkalbėti.
„Vaikystė yra laikas išbandyti, atrasti ir suprasti, kas iš tiesų patinka. Todėl tėvams svarbu ne tik pasirūpinti vaiko saugumu, bet ir suteikti jam galimybę drąsiai išbandyti naujas veiklas. O mūsų, suaugusiųjų, užduotis–būti pasiruošus ir tiems atvejams, kai ne viskas vyksta pagal planą“, – sako N. Misėkienė.
Būreliai padeda vaikui atrasti, ką jis gali
Anot vaikų psichologės I. Kirkilės, būreliai suteikia atskirą socialinę aplinką, kurioje galima susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis bendradarbiauti, spręsti sunkumus ir patirti tiek sėkmę, tiek nesėkmę.
Popamokinėveikla taip pat leidžia atrasti savo gebėjimus ir už akademinės aplinkos ribų. Vaikas, kuriam sunkiau sekasi klasėje, gali atsiskleisti sporto aikštelėje, scenoje, muzikos klasėje ar kūrybinėse dirbtuvėse.
„Tokios patirtys padeda vaikui suprasti, kad jo vertė ir gebėjimai nėra apibrėžiami vien pažymiais. Formuojasi platesnis savęs suvokimas: „aš galiu“, „man pavyksta“, „galiu mokytis to, ko dar nemoku“. Taip stiprėja ir pasitikėjimas savo jėgomis“, – sako I. Kirkilė.
Psichologė primena, kad ypač jaunesnių vaikų laisvalaikis neturėtų tapti dar viena rezultatų siekimo erdve. Nebūtina tapti geriausiu futbolininku, šokėju ar muzikantu, kad užsiėmimas būtų vertingas. Kartais pakanka to, kad pasirinkta veikla tiesiog teikia malonumą.
Nebūtina iš karto atrasti „savo“ būrelio
Šalia tradicinių sporto, muzikos ar meno užsiėmimų šiandien galima išbandyti ir laipiojimą, motokrosą, technologinį sportą ar dronų valdymą. I. Kirkilės teigimu, vaikystė yra tinkamas metas eksperimentuoti, nes savo interesus vaikas dažnai atranda ne svarstydamas, o praktiškai bandydamas.
Naujos veiklos taip pat moko susidurti su nežinomybe. Iš pradžių naujoje aplinkoje ar tarp nepažįstamų žmonių vaikui gali būti nedrąsu, tačiau pamažu jis apsipranta ir išmoksta lengviau prisitaikyti prie naujų situacijų.
„Vaikas nebūtinai turi kiekvieną išbandytą veiklą pamėgti. Pasakymas „išbandžiau ir supratau, kad tai ne man“ taip pat yra vertingas rezultatas. Taip jis mokosi atpažinti savo poreikius, interesus ir ribas“, – sako psichologė.
Vertinga ir patirtis, kai iš pradžių nepavyksta, tačiau bandant dar kartą pasiekiamas geresnis rezultatas. Pasak I. Kirkilės, taip ugdomas ne tik atkaklumas, bet ir gebėjimas priimti nesėkmę kaip natūralią mokymosi dalį.
Kaip pasirinkti veiklą ir nepaversti jos dar viena pareiga?
Renkant būrelį psichologė pataria stebėti, kas vaiką natūraliai traukia: judėjimas, kūryba, konstravimas, varžymasis, komandinė ar individuali veikla. Svarbus ir temperamentas, todėl vieno visiems tinkamiausio pasirinkimo nėra.
Tėvams taip pat verta atskirti vaiko interesus nuo savųjų. Mažesniam vaikui, kuriam dar sunku įsivaizduoti skirtingus užsiėmimus, galima pasiūlyti kelias alternatyvas ir leisti pasirinkti. Taip suaugusieji padeda orientuotis, tačiau sprendime dalyvauja ir pats vaikas.
Jei po kelių užsiėmimų vaikas sako nebenorintis eiti, I. Kirkilė pataria neskubėti daryti išvadų. Verta išsiaiškinti, ar nepatinka pati veikla, ar sunkumų kelia kolektyvas, trenerio bendravimas, veiklos sudėtingumas ar nesėkmės baimė. Kartais tiesiog reikia daugiau laiko adaptuotis, todėl galima susitarti dar kurį laiką pabandyti ir tik tada priimti sprendimą.
Norint paskatinti mažiau laiko leisti prie ekranų, psichologė siūlo ne paversti telefoną „priešu“, o padėti atrasti patrauklią alternatyvą. Tačiau svarbu nepulti ir į kitą kraštutinumą: būreliai neturėtų užpildyti kiekvienos laisvos valandos, nes reikia laiko ir poilsiui, spontaniškam žaidimui bei nuoboduliui.
Leisti išbandyti, bet nepamiršti saugumo
Aktyvesni užsiėmimai neišvengiamai susiję ir su traumų rizika, todėl viena iš papildomų priemonių, padedančių šeimai pasiruošti netikėtoms situacijoms, gali būti vaikų draudimas.
Viena iš papildomų apsaugos priemonių yra vaikų draudimas. „Balcia“ „Junior“ draudimas numato ne tik išmoką patyrus traumą. Priklausomai nuo pasirinktos apsaugos ir draudimo sąlygų, gali būti kompensuojamos gydymo, vaistų, ortopedinių priemonių, procedūrų ar reabilitacijos išlaidos. Jei dėl draudžiamuoju pripažinto įvykio vaikas nebegali vykti į suplanuotą stovyklą, varžybas ar turnyrą, gali būti atlyginamos ir tam tikros su tuo susijusios išlaidos. Civilinės atsakomybės apsauga gali praversti ir tuomet, jei vaikas netyčia padaro žalos kitam asmeniui ar jo turtui.
About the Author
