2026 m. rugsėjo 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Šiandien Seime įvyko diskusija „Kurčiųjų žmogaus teisės: nuo įstatymo iki praktikos“, skirta aptarti kurčiųjų bendruomenės teisių užtikrinimą, gestų kalbos prieinamumą ir praktinius žingsnius, reikalingus didesnei asmenų su klausos negalia įtraukčiai.
Diskusiją inicijavo Seimo Asmenų su negalia teisių komisija kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija. Diskusijos tikslas – atkreipti dėmesį, kad kurčiųjų teisių užtikrinimas yra ne tik teisinis, bet ir visuomenės brandos klausimas.
Komisijos pirmininkė Indrė Kižienė atkreipė dėmesį, kad į diskusiją susirinkta aptarti itin svarbią temą – kurčiųjų žmogaus teises ir jų įgyvendinimą nuo įstatymo iki realios praktikos. Ji taip pat priminė, kad kurčiųjų bendruomenės balsas turi būti matomas ir girdimas: „Kurčiųjų bendruomenė turi aiškų balsą – mūsų pareiga yra užtikrinti, kad jis būtų girdimas, matomas ir gerbiamas“, – sakė I. Kižienė.
Diskusijos metu akcentuota, kad Lietuvių gestų kalbos įstatymo įgyvendinimas yra esminė sąlyga užtikrinant kurčiųjų teises. Komisija nuosekliai palaiko šio įstatymo įgyvendinimą ir siekia, kad gestų kalba būtų prieinama visose srityse – nuo švietimo iki politinių procesų. Asmenų su negalia teisių komisijos iniciatyva Seimo rūmai šiemet nušvis mėlyna spalva, taip pažymint Tarptautinę gestų kalbų dieną ir atkreipiant dėmesį į gestų kalbos kultūrą bei jos bendruomenę.
Siekiant didesnės asmenų su klausos negalia įtraukties, komisijos pirmininkė kreipėsi į Seimo kanclerį, prašydama sudaryti galimybę titruoti Seimo plenarinių, komitetų ir komisijų posėdžių transliacijas, taip pat Lietuvos pirmininkavimo Europos Vadovų Tarybai parlamentiniu matmeniu renginius. Tai būtų svarbus žingsnis užtikrinant, kad politiniai procesai būtų prieinami visiems, nepriklausomai nuo jų turimos negalios. Kaip pabrėžė diskusijos dalyviai, šis klausimas itin aktualus kurčiųjų bendruomenei, nes šiuo metu vis dar trūksta informacijos prieinamumo asmenims, turintiems klausos negalią. Reikia plėsti televizijos programų skaičių, kurios būtų titruojamos ar verčiamos į gestų kalbą – tai aktualu tiek nacionaliniam transliuotojui, tiek komercinėms televizijoms.
Kita opi problema – asmenų su klausos negalia užimtumas. Panaikinus socialines įmones ir pasibaigus 36 mėn. trukmės priemonei, skirtai įdarbinimui subsidijuojant 30–40 proc. darbingumo lygį turinčius asmenis, ši grupė susiduria su mažėjančiu užimtumu: nutraukiamos darbo sutartys arba neterminuotos sutartys keičiamos į terminuotas. Augantis šios grupės nedarbas tampa vis labiau pastebima problema.
„Šiandien vykusi diskusija – tai ne tik galimybė įvertinti jau nuveiktus darbus, bet ir aiškiai įvardyti, kokių sprendimų reikia, kad kurčiųjų teisės būtų užtikrinamos praktiškai, o ne tik deklaratyviai. Ateityje planuojama surengti aktualių klausimų parlamentinę kontrolę“, – sakė komisijos pirmininkė I. Kižienė.
About the Author
