Viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie švietimą – nuo mokymo programų ir ugdymo tikslų iki mokytojų trūkumo, mokyklų ateities, vidurinio ir aukštojo mokslo pokyčių. Į šias diskusijas įsitraukia ekspertai, mokytojai, verslininkai, mokyklų, universitetų, ministerijų ir net šalies vadovai. Tačiau švietimo pokyčiams įvertinti svarbios ne tik nuomonės, dar labiau reikalingi moksliniais tyrimais ir duomenimis paremti mokslininkų argumentai.
Todėl viena iš pagrindinių švietimo profesionalus Lietuvoje ruošiančių institucijų – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų institutas (UMI) – rugsėjo 24 d. pradeda viešų diskusijų ciklą „Švietimo pokytis“. Jame mokslininkai ir švietimo praktikai kvies kalbėtis apie tai, kaip keičiasi švietimas, kokių pokyčių jam reikia ir ką apie juos gali pasakyti mokslas.
„Švietimo sistemos problemos ir iššūkiai vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną visuomenės narį. Filosofijos fakulteto UMI ir kituose fakulteto institutuose sukaupta daug patirties, žinių ir kompetencijų, kurios tikrai gali būti vertingos ir naudingos ne tik preciziškai formuluojant klausimus, bet ir ieškant gerai apgalvotų, žiniomis grįstų ir efektyvių sprendimų“, – sako VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. Jonas Dagys.
Diskusijose kartą per mėnesį bus kviečiama išgirsti skirtingų sričių profesionalų nuomones pačiais aktualiausiais Lietuvos švietimo klausimais. Pirmoji, rugsėjo 24-ąją vyksianti, diskusija bus skirta temai „Mokytojų trūkumas: trūksta norinčių ar trūksta sąlygų?“.
Pasak VU FsF Ugdymo mokslų instituto direktorės doc. Justinos Garbauskaitės-Jakimovskos, šiame ir vėlesniuose renginiuose norima suburti skirtingų disciplinų atstovus bei švietimo ekspertus diskusijoms, kurios plėstų supratimą apie švietimo lauko kompleksiškumą, tarpusavio sąsajas ir sisteminius pokyčius.
„Nepaliaujamai kartojama, kad Lietuvoje trūksta mokytojų, o ateityje jų trūks katastrofiškai. Todėl, teigiama, kad reikia stiprinti ir plėsti pedagogines studijas, idant būtų parengta daugiau mokytojų. Visgi realybėje, net universitetams parengiant daugiau potencialių mokytojų, tai problemos nesprendžia“, – apie mokytojų trūkumo problemą kalba J. Garbauskaitė-Jakimovska.
Anot docentės, dalis absolventų neina dirbti į mokyklas: per pirmuosius trejus metus pasirenka mokytojo darbo netęsti arba jį tęsia neinstitucionalizuotais formatais, pavyzdžiui, teikdami korepetitorių paslaugas.
VU FsF Ugdymo mokslų institutas atliko žvalgomąjį tyrimą, kuris parodė, kad mokytojų netenkina darbo sąlygos mokyklose. Mokytojai susiduria su plačia palete užduočių, iš kurių nemaža dalis nėra susijusios su tiesioginiu ugdymo darbu.
„Mokykla kaip organizacija keičiasi išskirtinai lėtai, o jaunų žmonių realybė ir lūkesčiai darbdaviams vis labiau prasilenkia su klasikine mokyklos struktūra ir darbo organizavimo principais. Todėl verta svarstyti ne apie didesnio mokytojų skaičiaus parengimą, o apie mokyklos kaip organizacijos ir darbovietės patrauklumą darbo rinkoje, kurioje pašaukimo dirbti mokytoju jau nebepakanka“, – sako J. Garbauskaitė-Jakimovska.
Šią temą diskusijoje nagrinės ne tik edukologijos, bet ir organizacinės psichologijos bei žmogiškųjų išteklių vadybos specialistai. Švietimo organizacijų gebėjimą atliepti kintančius visuomenės poreikius aptars VU FsF Psichologijos instituto profesorė, Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, Ugdymo mokslų instituto doktorantė Ingrida Ivanavičė bei VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Virginijus Tamaševičius.
Švietimo organizacijų iššūkius, remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrimo (TALIS) bei minėto Ugdymo mokslų instituto žvalgomuojo tyrimo duomenimis, pristatys doc. Justina Garbauskaitė-Jakimovska.
Diskusija vyks rugsėjo 24 d. nuo 17.30 val. VU knygyne „Littera“ (Universiteto g. 3, Vilnius).
Šiais metais numatomos dar trys ciklo „Švietimo pokytis“ diskusijos. Spalio 15 d. bus kalbama apie nesibaigiančias švietimo reformas („Kodėl vis dar veikia švietimo sistema?“), lapkričio 11 d. – apie švietimo ateitį („Kur veda diskusijos apie švietimo ateitį?“), o gruodžio 10 d. bus keliamas klausimas „Kam skirtas aukštasis mokslas?“.
2027 m. bus rengiamos diskusijos šiomis temomis: „Dalykinio ugdymo pabaigos pažadas“ ir „Egzaminų reforma“.
About the Author
