Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, prieš prasidedant Seimo rudens sesijai, susitiko su Seimo Pirmininku ir Seimo valdybos nariais.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva pastaraisiais metais priėmė svarbius sprendimus valstybės saugumui stiprinti, tačiau sudėtinga geopolitinė situacija reikalauja ir toliau išlaikyti atsakingą požiūrį į šalies gynybą.
„Patvirtinę 5,38 proc. BVP siekiantį gynybos finansavimą, žengėme didelį žingsnį stiprindami mūsų šalies saugumą ir rodydami pavyzdį NATO sąjungininkams. Tačiau saugumo situacija pasaulyje nesikeičia, todėl negalime prarasti tempo. Turime toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir užtikrinti, kad Lietuvos gynybos finansavimas ateityje išliktų didesnis nei 5 proc. BVP“, – sakė Prezidentas.
Valstybės vadovas teigiamai įvertino Seimo pavasario sesijoje priimtus sprendimus – Kapčiamiesčio ir Tauragės bei Jurbarko poligonų steigimą, taip pat Konstitucijos pataisą dėl branduolinio ginklo dislokavimo Lietuvos teritorijoje galimybių, kuriai Seimas pritarė po pateikimo. Svarbiu žingsniu šalies ekonomikai Prezidentas įvardijo ir sudarytas galimybes viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį taikyti jau egzistuojantiems kelių infrastruktūros objektams.
„Džiaugiuosi, kad poligonų steigimo darbai vyksta sklandžiai. Mūsų bendras darbas su visuomene padėjo užtikrinti konstruktyvų dialogą dėl šių sprendimų, todėl svarbu šį darbą tęsti. Tai svarbu mūsų saugumui ir visuomenės pasitikėjimui gynybos sistema“, – teigė Prezidentas.
Kalbėdamas apie rudens sesijos prioritetus, Prezidentas taip pat išskyrė sprendimus dėl gimstamumo didinimo, spartesnį ekonomikos augimą ir šešėlinės ekonomikos mažinimą.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį į toliau blogėjančią demografinę situaciją. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruota apie 10,6 tūkst. naujagimių – maždaug 15 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Kalbas apie rūpinimąsi šeimomis ir gimstamumu turime paversti konkrečiais sprendimais. Gimstamumo mažėjimui sustabdyti nepakaks vienos priemonės – būtinas nuoseklus ir kompleksiškas priemonių paketas. Seimui teks priimti sprendimus, kurie trumpuoju laikotarpiu padėtų stabdyti negailestingą tendenciją, o ilguoju laikotarpiu sukurtų prielaidas gimstamumo kreivei pasukti teigiama kryptimi“, – sakė Prezidentas.
Prezidentas taip pat ragino tęsti darbus mažinant senjorų skurdą ir užtikrinant spartesnį pensijų augimą. Šalies vadovas siūlo tobulinti papildomo pensijų indeksavimo mechanizmą, nustatant mažiausią galimą „Sodros“ biudžeto teigiamo pinigų srauto dalį, skiriamą papildomam pensijų didinimui.
Ekonomikos srityje Prezidentas akcentavo būtinybę geriau panaudoti Lietuvoje jau esančius finansinius išteklius. Seimui pateiktu įstatymų projektų paketu siekiama įveiklinti gyventojų indėlius ir pagerinti kreditavimo galimybes ekonomikos plėtrai per nacionalinį plėtros banką.
„Antrąjį ketvirtį ekonomika augo 3,8 proc. – tai labai geras rezultatas, tačiau negalime jo laikyti savaime suprantamu dalyku. Išorinių rizikų ekonomikos augimui yra daug, todėl turime imtis naujų sprendimų, padedančių mūsų verslui išlaikyti konkurencingumą“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas siūlo laikinai ir grąžintinai sumažinti iki 30 proc. valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos dalį energijai imliam verslui. Taip pat, pasak Prezidento, būtina aktyviau mažinti šešėlinę ekonomiką, pasitelkiant teisėkūros, technologines ir visuomenės sąmoningumo didinimo priemones, kurios leistų mažinti PVM atotrūkį ir didinti biudžeto pajamas.
Atskiras dėmesys susitikime skirtas migracijos politikai. Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvai reikalinga subalansuota sistema, kuri leistų verslui prisitraukti trūkstamą darbo jėgą, tačiau kartu užtikrintų kontroliuojamą migraciją ir sklandesnę ilgiau Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integraciją.
„Turime sudaryti galimybes verslui pritraukti trūkstamą darbo jėgą, tačiau aiškiai atskirti laikiną darbo jėgos poreikį nuo ilgalaikės migracijos į Lietuvą. Ilgiau čia gyvenantys žmonės turi būti skatinami integruotis į mūsų visuomenę, visų pirma įgyjant bent bazines lietuvių kalbos žinias“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas siūlo įtvirtinti dviejų modelių sistemą – terminuoto darbo leidimo ir leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu. .Terminuotas darbo leidimas būtų taikomas trumpalaikiam darbuotojų atvykimui, o leidimas laikinai gyventi – tais atvejais, kai užsienietis Lietuvoje ketina gyventi ir dirbti ilgesnį laiką bei integruotis į Lietuvos visuomenę.
Susitikime taip pat aptartas pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Lietuva jau kitų metų pirmąjį pusmetį antrą kartą pirmininkaus ES Tarybai, todėl likusį laiką būtina išnaudoti tinkamam pasirengimui.
„Lietuva pirmininkavimą perims ES politinio ciklo viduryje, todėl reikės visų mūsų susitelkimo. Pirmininkavimo metu didelį dėmesį skirsime ES plėtrai, saugumo ir gynybos bei konkurencingumo klausimams“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pristatė kitas Seimo rudens sesijai aktualias iniciatyvas – siūlymus dėl būtiniausių sveikatos priežiūros paslaugų išsaugojimo regionuose šeimoms su vaikais, lietuvių gestų kalbos statuso stiprinimo, mediacijos baudžiamajame procese, pilietybės teisinio reglamentavimo ir doktorantūros studijų modelio atnaujinimo.
„Turime neprarasti tempo ten, kur jau pasiekėme susitarimą, ir kartu imtis tų klausimų, kurių atidėlioti nebegalime. Saugumas, demografija ir ekonomikos augimas yra tarpusavyje susiję. Tik veikdami nuosekliai ir sutelktai galime stiprinti Lietuvą“, – sakė šalies vadovas.
About the Author
