Vilniuje prasidėjo 48-oji Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) metinė sesija, kurią Lietuvos žemės ūkio ministerija organizuoja kartu su NAFO sekretoriatu ir Europos Komisija. Visą savaitę vyksiančioje sesijoje bus sprendžiama dėl žvejybos galimybių ir išteklių valdymo priemonių, svarbių žuvų išteklių išsaugojimui, žvejybos sektoriaus ateičiai ir apsirūpinimui maistu.
1979 m. įsteigta NAFO siekia užtikrinti ilgalaikį žuvų išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą Šiaurės Vakarų Atlante. Tarp organizacijos susitariančiųjų šalių – Kanada, Kuba, Danija, atstovaudama Farerų Salas ir Grenlandiją, Prancūzija, atstovaudama Sen Pjerą ir Mikeloną, Islandija, Ukraina, Japonija, Norvegija, Pietų Korėja, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Šią savaitę priimsite sprendimus, turinčius realių pasekmių – žuvų ištekliams ir jūrų ekosistemoms, jūroje dirbantiems žmonėms, taip pat nuo žvejybos priklausomoms verslo įmonėms bei bendruomenėms. Sveiki ištekliai yra gyvybingo žvejybos sektoriaus pagrindas. Mūsų pareiga – apsaugoti šį pagrindą ir suteikti žvejybos sektoriuje dirbantiems žmonėms ateitį, kurią jie galėtų planuoti“, – sesijos atidarymo metu sakė žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė.
Viceministrė taip pat pabrėžė, kad žvejybos indėlis į apsirūpinimą maistu nusipelno didesnio pripažinimo. Žuvys yra vertingas baltymų šaltinis, todėl atsakingas išteklių valdymas yra svarbus ir ilgalaikiam kokybiško maisto tiekimui. Sveiki ištekliai ir stabilus žvejybos sektorius sudaro sąlygas aprūpinti maistu dabarties bei ateities kartas.
Kalbėdama apie tarptautinį bendradarbiavimą ir saugumą, viceministrė atkreipė dėmesį į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir išreiškė Lietuvos paramą šiai karo alinamai šaliai.
Lietuva savarankiška NAFO nare tapo 1992 metais. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. mūsų šalis organizacijos veikloje dalyvauja kaip ES delegacijos dalis. Daugiau kaip tris dešimtmečius trunkantis bendradarbiavimas atspindi ilgalaikius Lietuvos žvejybos sektoriaus ryšius su Šiaurės Vakarų Atlantu ir suinteresuotumą tausiu šio regiono žuvų išteklių naudojimu.
NAFO reguliuojamame rajone skiriamos žvejybos galimybės svarbios Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivynui. Lietuva turi menkių, juodųjų paltusų, jūrinių ešerių, kalmarų, rajų ir kitų rūšių žvejybos kvotas. 2025 m. šios kvotos iš viso sudarė daugiau kaip 2,3 tūkst. tonų, o jų bendra vertė siekė apie 4,4 mln. eurų. Šios žvejybos galimybės suteikia pagrindą planuoti laivyno veiklą, stiprinti sektoriaus ekonominį gyvybingumą ir prisidėti prie žuvininkystės produktų tiekimo rinkai.
Pirmą kartą Lietuvoje vykstanti metinė sesija yra galimybė Lietuvai kartu su tarptautiniais partneriais siekti mokslu pagrįstų sprendimų, derinančių žuvų išteklių apsaugą, žvejybos sektoriaus stabilumą ir jo indėlį į apsirūpinimą maistu.
About the Author
