Komentaro autorius Ignas Goštautas, SEB banko privačiosios bankininkystės investavimo strategijos vadovas
Sparčiai tobulėjant dirbtinio intelekto technologijoms, investuotojų ir rinkos dalyvių dėmesys krypsta į naują DI raidos kryptį – fizinį dirbtinį intelektą. Jis leidžia technologijoms ne tik apdoroti ir generuoti informaciją, bet ir savarankiškai veikti fiziniame pasaulyje. Ši technologija gali atverti reikšmingas galimybes robotikos, transporto bei kituose sektoriuose.
Dirbtinis intelektas šiandien žengia į naują raidos etapą. Pirmąją DI pažangos bangą paskatino didieji kalbos modeliai ir generatyvinis DI, bet tobulėjant technologijoms ir mažėjant jų kaštams, viena pirmųjų plačiai komercializuotų fizinio DI sričių tapo autonominis transportas. Viena pagrindinių šio proveržio priežasčių yra eismo saugumas. Net 94 proc. eismo įvykių lemia žmogiškosios klaidos, o autonominis vairavimas laikomas vienu palankiausių sprendimų mažinti avaringumą. Autonominiai automobiliai tapo savotišku fizinio DI „bandymų poligonu“, o milijardinės investicijos į automobilių sektorių finansavo technologijas, kurios vėliau tampa pagrindu kitoms fizinio DI sritims.
Ryškiausias šių technologijų pritaikymo pavyzdys šiuo metu yra robotaksi, kurių paslaugos jau teikiamos JAV ir Kinijoje, o pirmieji šių sprendimų diegimo projektai pamažu pasiekia ir Europą. „Goldman Sachs“ vertinimu, robotaksi rinkos vertė nuo kelių milijardų JAV dolerių 2025 m. galėtų išaugti iki 415 mlrd. JAV dolerių 2035 metais.
Ateityje autonominio vairavimo sprendimai gali plėstis ir į kitas transporto sritis, ypač krovinių gabenimą. Šis sektorius šiuo metu susiduria su augančiu profesionalių vairuotojų trūkumu. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, pasaulyje šiuo metu trūksta apie 3,6 mln. sunkvežimių vairuotojų, o per artimiausius penkerius metus dar 3,4 mln. dabartinių vairuotojų pasieks pensinį amžių.
Jeigu autonominiai automobiliai yra pirmoji fizinio DI komercializacijos banga, tai didžiausi investuotojų lūkesčiai šiuo metu siejami su humanoidiniais robotais. Šios rinkos augimą skatina ne tik spartūs dirbtinio intelekto pasiekimai, bet ir demografiniai pokyčiai. Daugelyje pasaulio regionų mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, visuomenė senėja, o verslas susiduria su vis didesniu darbuotojų trūkumu ir produktyvumo iššūkiais. Dėl to humanoidiniai robotai, kuriuos matydavome tik filmuose, pamažu tampa realiu sprendimu.
Pirmieji humanoidų modeliai jau testuojami gamybos įmonėse ir logistikos centruose, o į šį sektorių pritraukiamos milijardinės investicijos bei strateginės partnerystės. Rinkos dalyviams svarbiausias klausimas šiandien jau nebėra, ar humanoidai taps perspektyvia technologija. Kur kas svarbiau, kaip greitai jie bus diegiami ir kurios bendrovės sugebės tapti šios rinkos lyderėmis.
Kinija šiuo metu sparčiai stiprina savo pozicijas humanoidinių robotų rinkoje. „Morgan Stanley“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį pasaulyje buvo pristatyta apie 19 tūkst. humanoidų, o net 97 proc. jų pardavimų sugeneravo Kinijos gamintojai. Prognozuojama, kad vien Kinijoje šiemet bus pristatyta apie 50 tūkst. humanoidinių robotų, palyginti su maždaug 12 tūkstančių 2025 metais.
Vis dėlto masiniam humanoidų paplitimui dar reikia laiko. Pasaulinėje robotikos konferencijoje Pekine bendrovės „Unitree“ vadovas teigė, kad tikrasis robotikos „ChatGPT momentas“ įvyks tuomet, kai robotas nepažįstamoje aplinkoje galės savarankiškai atlikti didžiąją dalį kasdienių užduočių, vadovaudamasis tik balso ar tekstinėmis komandomis.
Pagal optimistiškus vertinimus, toks proveržis galėtų įvykti per artimiausius dvejus ar trejus metus, tačiau konservatyvesni vertinimai kalba apie penkerių ar net dešimties metų laikotarpį. Kitaip tariant, nors humanoidai jau žengia į gamyklas ir logistikos centrus, jų plačiam pritaikymui namų ūkiuose vis dar reikalinga reikšminga technologinė pažanga.
Nepaisant to, investuotojai aktyviai ieško būsimų šios rinkos laimėtojų. Daug dėmesio sulaukia „Tesla“ ir jos humanoidinis robotas „Optimus“, kurį Elonas Muskas yra pavadinęs potencialiai svarbiausiu bendrovės produktu istorijoje. Taip pat investuotojai atidžiai stebi sparčiai augančias bendroves, tokias kaip „Figure AI“, kurios robotai jau testuojami BMW gamyklose, ar „Apptronik“, bendradarbiaujančią su „Mercedes-Benz“.
Tuo pat metu vis daugiau dėmesio sulaukia ne tik patys robotų gamintojai, bet ir juos aprūpinančios tiekimo grandinės. „McKinsey“ skaičiavimais, didžiausią humanoidų savikainos dalį sudaro pavaros, jutiklių ir aplinkos suvokimo sistemos, skaičiavimo platformos, konstrukciniai komponentai bei baterijos. Tai reiškia, kad fizinio DI plėtra gali atverti naujų galimybių ne tik robotus kuriantiems verslams, bet ir bendrovėms, tiekiančioms pagrindines jų technologines bei fizines sudedamąsias dalis.
Ar yra šioje rinkoje potencialo investuotojams? Šiandien atrodo, kad taip. Nors dar sunku pasakyti, kas taps laimėtojais. Ar tai bus robotų ir fizinio DI sprendimų gamintojai, ar tiekimo grandinės įmonės, parodys tik laikas. Tačiau aišku viena: fizinis DI žengia už laboratorijų ribų ir gali tapti viena svarbiausių ateinančių dešimtmečių technologinių bei investicinių temų.
About the Author
