Daugiau nei milijardas savaitinių naudotojų, milijardo JAV dolerių metinis reklamos pajamų tempas ir plėtra į Europą – vos prieš kelis mėnesius eksperimentu buvusi „ChatGPT“ reklamos platforma sparčiai tampa nauju žaidėju skaitmeninės reklamos rinkoje. Nuo rugpjūčio pabaigos savitarnos prieiga prie „ChatGPT Ads“ jau atverta ir Lietuvos įmonėms.
Tai reiškia, kad pirmą kartą Lietuvos verslas gali tiesiogiai pirkti reklamą vienoje populiariausių pasaulio dirbtinio intelekto platformų.
Ir nors „Google“ ar „Meta“ pozicijoms grasinti dar anksti, „ChatGPT“ turi vieną savybę, dėl kurios reklamuotojai į jį žiūri itin rimtai: žmogus čia dažnai ne šiaip naršo – jis jau aiškinasi, ką pirkti, kur kreiptis ir kurį pasiūlymą pasirinkti.
Nuo eksperimento iki milijardo dolerių
„OpenAI“ reklamas „ChatGPT“ pradėjo testuoti JAV šių metų vasarį. Rugpjūčio 18 d. bendrovė paskelbė apie plėtrą į 31 Europos rinką, o rugpjūčio 31 d. jose atidarė savitarnos „Ads Manager“. Tarp šalių, kurių juridiniai asmenys gali registruotis savitarnoje, yra ir Lietuva.
Plėtros tempas neįprastas net skaitmeninės reklamos rinkai.
„OpenAI“ skelbia, kad mažiau nei per 200 dienų „ChatGPT Ads“ pasiekė 1 mlrd. JAV dolerių metinį pajamų tempą. Platformoje jau reklamavosi dešimtys tūkstančių reklamuotojų.
Dar svarbesnis skaičius – auditorija. „ChatGPT“ šiuo metu turi daugiau nei 1 mlrd. aktyvių naudotojų per savaitę.
Tiesa, tai nereiškia, kad kiekvienam iš jų bus rodoma reklama. Ji skirta reklamas palaikantiems planams ir yra atskirta nuo paties „ChatGPT“ sugeneruoto atsakymo.
Kodėl „ChatGPT“ reklama gali būti kitokia?
Tradicinėje paieškoje reklamuotojai dešimtmečius mokėjo už raktažodžius.
Žmogus į „Google“ įveda „šilumos siurbliai Kaune“, o dėl jo paspaudimo konkuruoja keli tiekėjai.
Pokalbis su dirbtiniu intelektu gali atrodyti visiškai kitaip.
Vartotojas gali parašyti, kad gyvena 150 kv. metrų A+ klasės name, turi grindinį šildymą, nurodyti savo biudžetą ir paprašyti išrinkti tinkamiausius sprendimus bei įmones Kaune.
Kitaip tariant, sistema gauna ne du ar tris raktažodžius, o gerokai daugiau informacijos apie realią žmogaus situaciją.
„OpenAI“ nurodo, kad reklamos sistema gali naudoti dabartinio pokalbio kontekstą ir vartotojo ketinimą, kad šalia jo nagrinėjamos temos parodytų aktualią reklamą.
Būtent tai gali tapti didžiausiu platformos pranašumu.
Reklamuotojui vertingiausias ne žmogus, kuris kažkada domėjosi automobiliu, remontu ar buhalterija, o tas, kuris šiuo metu bando priimti konkretų sprendimą.
Lietuviškas testas: 20 klausimų ir 116 verslų
Kad toks vartotojų elgesys nėra vien teorinis scenarijus, rodo ir nedidelis Lietuvoje atliktas eksperimentas.
Rugsėjo 8 d. skaitmeninės rinkodaros agentūra DMNT pateikė „ChatGPT“ 20 skirtingų komercinių užklausų – nuo odontologijos, šilumos siurblių, langų ir virtuvės baldų iki buhalterijos, logistikos, personalo atrankos, SEO ir reklamos paslaugų.
Visose 20 iš 20 užklausų „ChatGPT“ įvardijo konkrečias įmones, pardavėjus ar platformas, kurias vartotojui siūlė svarstyti. Iš viso atsakymuose užfiksuota mažiausiai 116 verslų ar platformų paminėjimų, arba vidutiniškai 5,8 pasirinkimo vienai užklausai.
Tai nėra reprezentatyvus „ChatGPT“ algoritmo tyrimas, tačiau jis iliustruoja, kad AI pokalbiai jau gali vykti labai arti realaus pirkimo sprendimo. Išsamiau 20 komercinių užklausų testo rezultatai ir metodika aprašyti čia.
„Anksčiau didžioji kova vyko dėl to, kuri įmonė bus pirmame „Google“ puslapyje. Dabar žmogus gali net neatsidaryti dešimties svetainių – jis paprašo AI palyginti variantus už jį. Reklama šalia tokio pokalbio atsiranda labai įdomiame pirkėjo kelionės taške“, – sako DMNT vadovas Kajus Jurevičius.
Bet reklamos vietos rekomendacijoje nusipirkti nepavyks
Čia svarbi riba, kurios reklamuotojams painioti nereikėtų.
Jeigu „ChatGPT“ savo atsakyme vartotojui rekomenduoja kelias įmones, reklamuotojas negali sumokėti „OpenAI“, kad jo bendrovė būtų įtraukta į šią rekomendaciją.
„OpenAI“ deklaruoja, kad mokami skelbimai yra aiškiai pažymėti, atskirti nuo „ChatGPT“ atsakymo ir neturi įtakos tam, ką pati sistema atsako vartotojui.
Taigi atsiranda dvi visiškai skirtingos kovos dėl matomumo.
Vienoje įmonės pirks reklamą.
Kitoje jos bandys natūraliai patekti tarp šaltinių ir prekės ženklų, kuriuos dirbtinis intelektas apskritai žino bei pasirenka minėti.
„Anksčiau verslas daugiausia galvojo, kaip būti matomas „Google“. Dabar atsiranda antras klausimas – ką apie tavo įmonę gali suprasti ir rasti AI sistema, kai vartotojas prašo rekomendacijos“, – sako K. Jurevičius.
Reklamos rinkai svarbiausias klausimas kol kas neatsakytas
Kiek tai kainuos?
„ChatGPT Ads“ jau turi CPC, konversijų optimizavimą, geografinius nustatymus, individualias auditorijas, reklamos pikselį ir konversijų API. „OpenAI“ teigia, kad CPC ir pagal rezultatą optimizuojamas kainų siūlymas jau sudaro didžiąją dalį kampanijų.
Tačiau Lietuvos rinkoje kol kas nėra to, ką „Google“ ir „Meta“ reklamuotojai turi po daugelio metų darbo – patikimų istorinių benchmarkų.
Neaišku, kiek vidutiniškai Lietuvoje kainuos paspaudimas skirtingose kategorijose, kokio CTR galima tikėtis, kokia bus kvalifikuoto kontakto ar pardavimo kaina ir kokio dydžio auditoriją apskritai bus įmanoma pasiekti mažoje rinkoje.
Todėl pirmieji mėnesiai greičiausiai bus daugiau eksperimentas nei masinis reklamos biudžetų perskirstymas.
Ar „Google“ ir „Meta“ jau turėtų nerimauti?
Kol kas – greičiausiai ne.
„Google“ ir „Meta“ turi milžiniškas reklamos ekosistemas, dešimtmečius sukauptų duomenų, brandžius optimizavimo algoritmus ir milijonus reklamuotojų.
Tačiau „ChatGPT“ nebūtina jų iš karto pakeisti, kad taptų reikšmingu reklamos kanalu.
Pakanka užimti dalį tų momentų, kai žmogus jau yra arti sprendimo – renkasi programinę įrangą verslui, planuoja būsto remontą, ieško paslaugų teikėjo, lygina produktus ar svarsto didesnį pirkinį.
„OpenAI“ savo pirmuosiuose rezultatuose jau pateikia e. prekybos kampanijos pavyzdį, kuriame per 28 dienas pasiektas 3 kartų reklamos investicijų grąžos rodiklis. Tai dar nėra pakankamas pagrindas kalbėti apie visos platformos efektyvumo benchmarkus, tačiau rodo, kad pirmieji reklamuotojai jau bando vertinti kanalą pagal realius verslo rezultatus, o ne vien parodymus.
Vis dėlto viena aišku jau dabar: reklamos rinkoje atsirado žaidėjas, kuris per mažiau nei septynis mėnesius pasiekė milijardo dolerių metinį pajamų tempą ir turi daugiau nei milijardą savaitinių naudotojų.
Klausimas jau nebe tas, ar „ChatGPT“ bandys konkuruoti dėl reklamos biudžetų.
Klausimas – kokią jų dalį jis sugebės pasiimti.
About the Author
