Vaidas Paukštys, „Swedbank“ Finansų rinkų skyriaus vyresnysis obligacijų prekybinio portfelio valdytojas
Augančios valstybių skolos nėra naujiena. Jau tapo įprasta bet kokią krizę spręsti padidintomis biudžeto išlaidomis bei skatinamąja pinigų politika. Kitaip tariant, mažomis palūkanų normomis. Po 2008 m. krizės daugelyje šalių palūkanos pasiekė istorines žemumas, o Europoje neigiamos palūkanų normos tapo neretai naudojama priemone ekonomikos augimui skatinti.
Krizės praėjo, išlaidos liko
Įveikti Covid krizę buvo pasitelkti įprasti finansiniai ginklai, tik kur kas didesnės apimties. Centrinių bankų balansai labiau išsipūtė, o valstybių išlaidos dar labiau išaugo. Bėda ta, kad pasibaigus krizei konsolidacija valstybių biudžetuose neįvyko, o išlaidos išliko padidėjusiame lygyje ir kasmet buvo dar labiau didinamos.
Pirmas signalas buvo 2022 m., kuomet palūkanos išlipo iš neigiamos zonos ir šoktelėjo iki 3-4 proc. Europoje bei JAV. Tačiau istoriškai žvelgiant, jos nebuvo itin aukštos ir tikėtasi, kad po Covid infliacijos šoko situacija susireguliuos, o rinkoms pavyks grįžti prie centrinių bankų skelbiamų ilgalaikių infliacijos tikslų – 2 procentų.
Pigūs pinigai baigėsi
Dabar konstatuojama, kad infliacija vis dar per aukšta ir gan ilgą laiką centriniams bankams nepavyksta pasiekti 2 proc. tikslo (tiesa, iki Irano konflikto Europa šį tikslą buvo pasiekusi). Rinkos pradeda įskaičiuoti vis daugiau palūkanų normų didinimų, o valstybės susiduria su aukštesnėmis paskolų refinansavimo sąnaudomis.
Įspūdingiausias šiemet buvo Japonijos palūkanų normų augimas. 10 m. obligacijų palūkanos išaugo nuo 2 proc. iki 3 proc., o 30 m. – nuo 3,4 proc. iki 4 proc. Tai aukščiausios palūkanos nuo 1994 m., kurias šalis turi mokėti, norėdama užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Ir tai yra kaina už smarkų biudžeto išlaidų didinimą, siekiant skatinti ekonomiką, bei PVM mažinimą maistui, kuriuo siekiama padėti gyventojams iš dalies kompensuoti kainų augimą.
JAV situacija ne ką geresnė – 10 ir 30 m. obligacijų palūkanos pašoko iki 4,75-5,25 proc. Skolos aptarnavimo sąnaudos jau tapo didesnės už valstybės gynybos biudžetą. Siekiant suvaldyti ilgesnio termino obligacijų palūkanų augimą, rinkoje išskirtinai skolinamasi tik trumpam laikotarpiui, tačiau taip problema tik atidedama. Biudžeto deficitas išlieka aukštas – apie 6% nuo planuojamo 2026 m. bendrojo vidaus produkto.
Net Vokietijai skolintis brangu
Mums aktualiausios euro palūkanos. Jei dar metų pradžioje rinka tikėjosi, kad Europos centrinis bankas nekeis tarpbankinių palūkanų normų ir jos išliks ties 2 proc., tai šiuo metu situacija labai pasikeitusi. Rinkos jau įskaičiuoja, kad per ateinančius metus trumpalaikės palūkanos šoktels nuo 2,25% iki 3 proc. Tiesa, tarpbankinių palūkanų normos kėlimas iki 3% sunkiai tikėtinas, atsižvelgiant į tai, kad Europos ekonomikos augimo tempas išlieka žemas, tačiau padidėjimas 0,25-0,5% visai realus. Ilgesnio termino obligacijų palūkanos taip pat yra išaugusios.
Vokietijos 10 ir 30 m. obligacijų palūkanos pakilo iki 3,3-3,8 proc. ir yra aukščiausios nuo 2010 m. Tuo tarpu su didesnėmis biudžeto deficito problemomis susiduriančios Prancūzijos skolos kaina dar aukštesnė. Už 10 ir 30 m. obligacijas ši šalis turi mokėti jau 4,25-5 proc. palūkanas.
Europoje problema ta, kad ilgą laikotarpį Vokietija buvo tarsi fiskalinės disciplinos gynėja, tačiau šiemet ir ji pradėjo didinti biudžeto išlaidas, o deficito augimas numatytas tiek šiais, tiek kitais metais.
Signalas valstybėms – skolinimasis brangs
Rinkos siunčia valstybėms aiškų signalą – norint daugiau skolintis, reikės mokėti didesnes palūkanas. Rinkose konkurencija dėl kapitalo didėja. Prie šios konkurencijos prisideda ir didžiosios bendrovės, įsivėlusios į dirbtinio intelekto „išlaidų lenktynes“. Tas auksinis laikotarpis, kuomet didinant skolas, palūkanos išlikdavo žemame lygyje, jau praeitis. Kiek kils palūkanos? Turbūt tol, kol nebus imtasi konkrečių veiksmų, suvaldyti valstybių skolas ir infliaciją. Taip pat rinkų kryptį gali pakeisti vėl Hormūzo sąsiauriu pradėję laisvai plaukti laivai.
About the Author
