Vidaus reikalų ministerija, ruošdamasi trečiajam kvietimui savivaldybių priedangų projektų atrankai, kurią skelbti planuojama dar šiemet, suinteresuotoms institucijoms išsiuntė derinti projektų finansavimo sąlygų aprašą.
Pagal vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno įsakymo projektą numatoma finansuoti priedangų modernizavimo projektus. Tam numatyta skirti iš viso 16 mln. eurų.
„Gyventojų saugumas prasideda nuo valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimo ir tam pritaikytos infrastruktūros. Todėl mūsų sprendimai turi būti orientuoti ne tik į priedangų skaičių, bet pirmiausia į jų kokybę, taip pat priedangų prieinamumą. Didiname finansavimą vienai priedangai, plečiame galimų finansuoti darbų sąrašą ir keičiame lėšų skirstymo principą tam, kad savivaldybės iš anksto žinotų, kokio dydžio finansavimo gali tikėtis“, – sako ministras M. Katelynas.
Daugiau lėšų vienai priedangai
Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių – didinti vidutinę vienai priedangai skiriamą finansavimo sumą. Vietoje iki šiol numatytų 40 tūkst. eurų būtų galima skirti vidutiniškai 55 tūkst. eurų vienai priedangai modernizuoti. Maksimali finansavimo suma vienai priedangai siektų 155 tūkst. eurų.
Bendrą Valstybės gynybos fondo finansavimą priedangų infrastruktūros plėtrai iki 2030 m. siekiama padidinti nuo 77 mln. iki 90 mln. eurų. Tokiu būdu Vidaus reikalų ministerija atsižvelgia į savivaldybių išsakytą poreikį skirti daugiau lėšų vienos priedangos modernizavimui.
Taip pat būtų išplečiamas galimų projektų partnerių ratas. Be valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų, projektuose galėtų dalyvauti kiti subjektai, kurie yra priedangų valdytojai.
„Priedanga turi būti prieinama žmogui nepriklausomai nuo to, kam priklauso pastatas, kuriame ji įrengta. Todėl finansavimo taisyklės pritaikomos pagrindiniam tikslui – gyventojų apsaugai pavojaus metu“, – pabrėžia ministras M. Katelynas.
Savivaldybės iš anksto žinos apie skiriamą finansavimą
Siūloma keisti ir projektų atrankos būdą. Vietoje konkursinės atrankos būtų taikoma tęstinė atranka, todėl savivaldybės iš anksto žinotų joms numatytą maksimalią projekto finansavimo sumą ir galėtų planuoti priedangų modernizavimo darbus.
Finansavimo dydis priklausytų nuo savivaldybių gyventojų skaičiaus. Savivaldybėms, kuriose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, skiriamų lėšų suma siektų iki 165 tūkst. eurų, nuo 50 iki 100 tūkst. gyventojų – 330 tūkst. eurų, nuo 100 iki 150 tūkst. gyventojų – 550 tūkst. eurų, nuo 150 iki 350 tūkst. gyventojų – 1,210 mln. eurų, o daugiau kaip 350 tūkst. gyventojų turinčioms savivaldybėms – numatoma finansinė parama iki 2,345 mln. eurų.
Numatoma, kad pagal šį finansavimą savivaldybės galėtų modernizuoti nuo 3 iki 43 priedangų, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus.
„Norime, kad savivaldybės galėtų ne konkuruoti tarpusavyje dėl kiekvieno euro, o aiškiai žinotų savo finansavimo galimybes ir galėtų planuoti darbus. Tai suteiks daugiau aiškumo, leis greičiau priimti sprendimus ir nuosekliai gerinti priedangų tinklą visoje Lietuvoje“, – teigia vidaus reikalų ministras.
Priedangos turės būti geriau pritaikytos realioms reikmėms
Planuojama išplėsti ir tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. Į jį būtų galima įtraukti priedangos vidaus apšvietimą, veikiantį ir naudojant rezervinį elektros energijos šaltinį, tualetų įrengimą bei specialiąsias pagalbos priemones asmenims su negalia.
Taip pat būtų sudaryta galimybė finansuoti darbus, kurie pradėti nuo 2026 m. birželio 1 d. Tai leistų savivaldybėms ir kitiems priedangų valdytojams darbus pradėti nelaukiant finansavimo sutarties – naudojant savo ar kitus finansavimo šaltinius, o tinkamas išlaidas vėliau kompensuoti projekto lėšomis.
Tokiu būdu siekiama paspartinti priedangų modernizavimo darbus ir sudaryti sąlygas investicijas į gyventojų saugumą atlikti kuo greičiau.
Palaikant dvejopos paskirties priedangų koncepciją, siekiama, kad priedangos kasdienės veiklos metu būtų pritaikytos ir naudojamos bendruomenės poreikiams, o oro pavojaus ar karo metu užtikrintų gyventojų apsaugą. Todėl projekto lėšomis finansuojamos priemonės, tiesiogiai susijusios su priedangų atsparumo ir prieinamumo užtikrinimu, o platesni sprendiniai, skirti patalpų kasdieniam naudojimui ar papildomam komfortui, galėtų būti įgyvendinami priedangų valdytojų, savivaldybių ar kitų partnerių lėšomis.
About the Author
