Investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą, duomenų apdorojimo ir dirbtinio intelekto (DI) paslaugų indėlis į Lietuvos ekonomiką sparčiai didėja. Lietuvos banko analizė rodo, kad 2020–2024 m. šios investicijos ir paslaugos lėmė beveik 30 proc. šalies ekonomikos augimo. Tačiau tam, kad spartus DI technologijų plitimas virstų ir reikšmingu darbo našumo augimu, vien technologijų diegimo nepakaks.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
2015–2024 m. duomenų apdorojimo ir DI paslaugų teikimas bei vartojimas ir investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą vidutiniškai kasmet lėmė apie penktadalį, arba 0,6 proc. punkto, Lietuvos ekonomikos augimo. 2020–2024 m. šis indėlis padidėjo iki beveik 30 proc. Tai rodo vis didesnę skaitmeninių technologijų svarbą Lietuvos ekonomikos plėtrai.
DI naudojimas Lietuvos įmonėse taip pat auga itin sparčiai. 2021–2026 m. bent vieną DI technologiją naudojančių įmonių dalis padidėjo nuo 4,5 iki 34,7 proc. Šiemet įmonės dažniausiai DI naudojo rašytinei kalbai analizuoti, vaizdams, vaizdo ar garso medžiagai generuoti ir darbo procesams automatizuoti.
Pagal naujausius 2025 m. duomenis DI naudojimas Lietuvoje jau šiek tiek viršija ES vidurkį – bent vieną DI technologiją naudojo 21,3 proc. Lietuvos ir 20 proc. ES įmonių. Vis dėlto nuo lyderių dar gerokai atsiliekame: Danijoje šis rodiklis siekė 42, Suomijoje – 37,8, Švedijoje – 35 proc. Lietuva nedaug atsiliko nuo Estijos (23,4 %), tačiau gerokai lenkė Latviją (12,2 %) ir Lenkiją (8,4 %).
Kol kas Lietuvos įmonės DI daugiausia pasitelkia efektyvumui didinti – užduotims automatizuoti, sąnaudoms mažinti, administraciniams ir analitiniams procesams greičiau atlikti. Be to, DI gerokai aktyviau naudoja didžiosios įmonės: 2026 m. bent vieną DI technologiją taikė beveik 72 proc. įmonių, turinčių daugiau kaip 250 darbuotojų, palyginti su 30,8 proc. įmonių, turinčių 10–49 darbuotojus.
Tačiau spartus DI plitimas savaime dar negarantuoja našumo šuolio. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad Lietuvos galimybės paspartinti darbo našumo augimą naudojant DI šiuo metu yra mažesnės nei vidutiniškai ES. Tai daugiausia siejama su ekonomikos struktūra, mažesne veiklų, kuriose DI gali reikšmingai padidinti našumą, dalimi ir santykinai mažesniu darbo užmokesčiu, kuris mažina paskatas investuoti į automatizavimą.
Svarbus ir pačių įmonių pasirengimas. Lietuvoje investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei kapitalą yra mažesnės, trūksta skaitmeninių įgūdžių, o nemažai įmonių pasižymi žemu skaitmeninio intensyvumo lygiu. Todėl DI poveikis našumui priklausys ne tik nuo pačios technologijos pažangos, bet ir nuo to, kaip plačiai ji bus diegiama ir kaip sėkmingai įmonės ją integruos į savo veiklą.
Kartu didėjantis skaitmeninės infrastruktūros, duomenų apdorojimo ir DI paslaugų indėlis į ekonomikos augimą rodo jau vykstančią Lietuvos ekonomikos transformaciją. Ji potencialiai gali sustiprinti ir darbo našumo augimą bei prisidėti prie tolesnės Lietuvos konvergencijos su turtingiausiomis pasaulio valstybėmis.
Daugiau informacijos apie DI naudojimą ir jo poveikį ekonomikai bei Lietuvos ekonomikos raidos perspektyvas – naujausioje Lietuvos banko Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
About the Author
