Dažniausiai registruojamos kelionių draudimo žalos yra susijusios su medicininėmis išlaidomis, o sudėtingesnio gydymo užsienyje ir ligonio pargabenimo į Lietuvą kaštai gali siekti net šimtus tūkstančių eurų, rodo draudikų duomenys. Matydama besikeičiančias žalų tendencijas, bendrovė „Lietuvos draudimas“ didina medicininių išlaidų draudimo sumą iki 1 mln. eurų draudžiantis mobiliąja programėle.
Remiantis bendrovės duomenimis, vidutinė kelionių draudimo žalos išmoka siekia apie 700 eurų. Visgi, pasak Manto Norkaus, „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovo, šis skaičius neparodo, kokio dydžio išlaidų gali prireikti konkrečios sunkios traumos ar ūmios ligos atveju. Tai ypač aktualu keliaujant už Europos ribų, tačiau didelių sąskaitų sulaukiama ir lietuvių pamėgtuose kurortuose mūsų žemyne.
Nemalonūs incidentai lietuvių pamėgtoje šalyje
„Nelaimingi atsitikimai ir traumos nutinka ir poilsinėse kelionėse. Praėjusiais metais viena didesnių tokių žalų įvyko Turkijoje – vienoje populiariausių lietuvių atostogų krypčių. Klientui prie baseino paslydus ant plytelių ir patyrus galvos traumą, „Lietuvos draudimas“ apmokėjo gydymą ligoninėje bei paciento parskraidinimą specialiu medicininiu orlaiviu tolesniam gydymui Lietuvoje – bendra išmokos suma siekė beveik 80 tūkst. eurų“, – sako M. Norkus.
Pasak eksperto, dar vienas rimtas sveikatos sutrikdymas taip pat įvyko Turkijoje: klientą atostogų metu ištiko infarkto priepuolis. Draudimo bendrovė padengė gydymo vietos ligoninėje išlaidas ir organizavo ligonio parskraidinimą oro transportu į Lietuvą – žala siekė beveik 50 tūkst. eurų.
„Abu minimi atvejai nutiko žmonėms, kurie tiesiog ilsėjosi ir neužsiėmė jokia ypač rizikinga veikla. Šie pavyzdžiai primena, kodėl renkantis kelionių draudimą verta orientuotis ne į mažiausią draudimo kainą, o į pakankamą apsaugos sumą – ypač kai kelionėje gali prireikti neatidėliotino gydymo ar brangaus medicininio transportavimo į Lietuvą“, – sako M. Norkus.
JAV – didžiausių žalų šalis
Pasak jo, didžiausios – šimtatūkstantinės ar net milijoninės – žalos medicininėms išlaidoms gali grėsti Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„JAV nėra visuotinės valstybinės sveikatos draudimo sistemos, kokia veikia daugelyje Europos šalių. Be to, medicinos paslaugų kainos šioje šalyje yra itin aukštos. Todėl net palyginti trumpas gydymas ligoninėje gali kainuoti dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, o sudėtingais atvejais gydymo ir medicininio transportavimo išlaidos gali perkopti milijoną“, – komentuoja M. Norkus.
Ekspertas pabrėžia − būtent todėl visiems keliautojams, vykstantiems šia kryptimi, rekomenduojama rinktis kuo didesnę medicininių išlaidų draudimo sumą, o ne apsiriboti minimaliu paketu.
Naujovė − mobiliosios programėlės vartotojams
Pasak draudimo bendrovės atstovo, 1 mln. eurų medicininių išlaidų draudimo sumą klientai gali pasirinkti patys susikomplektuodami ir įsigydami kelionių draudimą „Lietuvos draudimo“ mobiliojoje programėlėje. Draudimo kortelę galima įtraukti į telefono skaitmeninę piniginę, todėl kelionėje ji visuomet lieka lengvai pasiekiama.
„Tai suteikia dar daugiau patogumo: polisas ir kita svarbi informacija lieka programėlėje, todėl jų nereikia spausdinti ar saugoti. Be to, toje pačioje programėlėje galima greitai pranešti apie įvykį, jei kelionės metu nutiktų nelaimė ar susirgus prireiktų nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos“, – sako M. Norkus.
Ką daryti prireikus medicininės pagalbos užsienyje
Ekspertas primena, kad jei kelionėje nutinka nelaimė, skubiu atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į vietos pagalbos tarnybas. Jei situacija nėra kritinė ir tereikia gydytojo nuomonės, recepto ar įvertinimo – galima užsiregistruoti nuotolinei konsultacijai su šeimos gydytoju, esančiu Lietuvoje. Na, o kai sveikatos būklė leidžia, prieš pasirenkant gydymo įstaigą ar mokant už brangias paslaugas verta susisiekti su draudiko pagalbos partneriais.
„Partneriai, su kuriais draudikai bendradarbiauja užsienio šalyse, gali nukreipti į tinkamą gydymo įstaigą, suderinti apmokėjimą ir, prireikus, organizuoti medicininį transportą. Taip pat svarbu išsaugoti gydymo išrašus, diagnozę patvirtinančius dokumentus, receptus, sąskaitas bei jų apmokėjimo įrodymus, kad kompensuojant patirtas išlaidas nekiltų nesklandumų“, − reziumuoja M. Norkus.
About the Author
