Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius
Ekonominis ir politinis stabilumas tampa vis retesniu reiškiniu, o verslo aplinką vis labiau formuoja geopolitiniai ir ekonominiai sukrėtimai. Įtampa Hormūzo sąsiauryje, karas Ukrainoje, Europos konkurencingumo iššūkiai, infliacijos svyravimai ir politiniai pokyčiai didina neapibrėžtumą bei verčia įmones ieškoti naujų eksporto rinkų, investuoti į konkurencingumą ir atsargiau planuoti ateitį. Tačiau ilgalaikiam verslo augimui būtina stabili ir prognozuojama ekonominė aplinka.
Nepaisant sudėtingų išorinių aplinkybių, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė 2026 m. pirmąjį pusmetį demonstravo spartesnį augimą nei visa šalies pramonė. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sektoriaus produkcijos suminė vertė (be PVM ir akcizo, to meto kainomis) per metus padidėjo 10 proc. Palyginimui, visos pramonės (be rafinuotų naftos produktų) augimas siekė 6,2 proc., o apdirbamosios gamybos (be rafinuotų naftos produktų) – 5,5 proc.
Didžiausią augimą fiksavo guminių ir plastikinių gaminių gamyba (19,3 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba (15 proc.) bei elektros įrangos gamyba (10,4 proc.). Šiuos rezultatus daugiausia lėmė augantis užsakymų skaičius, didesnė paklausa gynybos sektoriuje, Europos įmonių siekis diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų, o kai kuriais atvejais (ypač guminių ir plastikinių gaminių gamybos subsektoriuje)– ir išaugusios žaliavų kainos.
Pozityvius rezultatus demonstravo ir kitų transporto priemonių bei įrangos gamyba (8,1 proc.) bei variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba (4 proc.). Vis dėlto šiuose subsektoriuose, kaip ir elektros įrangos gamyboje, įmonių situacija išliko nevienoda – vienos augino gamybą, kitos susidūrė su mažėjančia paklausa, silpnesniu konkurencingumu ir vangia Europos rinkos raida.
Ne visi sektoriaus segmentai pirmąjį pusmetį augo. Metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos produkcijos vertė sumažėjo 3 proc., o niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos – 0,4 proc. Šių sričių įmonės dažniau nurodė mažėjantį užsakymų skaičių, kurį sieja su geopolitiniu neapibrėžtumu, silpna Europos ekonomikos raida ir atsargesnėmis investicijomis.
Nors bendri sektoriaus rezultatai išlieka pozityvūs, verslo lūkesčiai dėl antrojo metų pusmečio yra atsargūs. Dalis įmonių tikisi tolesnio augimo, tačiau nemaža dalis prognozuoja stabilumą arba gamybos apimčių mažėjimą. Dažniausiai minimos rizikos – geopolitiniai konfliktai, žaliavų ir logistikos kaštų svyravimai, JAV prekybos politikos neapibrėžtumas, Kinijos gamintojų konkurencija, silpna Europos, ypač Vokietijos, ekonomikos raida bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
Pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė išlieka konkurencinga ir geba prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios tarptautinės aplinkos. Vis dėlto sektoriaus plėtros tempą artimiausiais mėnesiais lems ne tik įmonių konkurencingumas ir gebėjimas diversifikuoti rinkas, bet ir geopolitinės situacijos raida, eksporto rinkų atsigavimas bei investicijų dinamika Europoje.
About the Author
