Jų darbas dažnai lieka nepastebimas, nors be jų daugelis kasdienių situacijų – vizitas pas gydytoją, skambutis pagalbos numeriu ar dalyvavimas renginyje – klausos negalią turintiems žmonėms taptų sunkiai įveikiama kliūtimi. Jie – tai gestų kalbos vertėjai, kurių patirtis analizavusios KTU tyrėjos atskleidžia šios profesijos sudėtingumą, atsakomybę ir svarbą užtikrinant klausos negalią turinčių žmonių įtrauktį.
Gestų kalbos vertėjai tarpininkauja sveikatos, teisės, švietimo, finansų įstaigose, televizijoje, bendrajame pagalbos centre, viešuose renginiuose, konferencijose ir forumuose, o taip pat ir asmeninių apeigų – krikštynų, vestuvių ir kitų renginių metu.
„Lietuvių gestų kalbos vertimo centras visose Lietuvos apskrityse vienija 120 gestų kalbos vertėjų ir vertėjų konsultantų. Siekiame užtikrinti, kad gestų kalbos vertimo paslaugos būtų prieinamos klausos negalią turintiems žmonėms visoje Lietuvoje. Šios paslaugos teikiamos nemokamai ir finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis“, – sako Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė Ramunė Leonavičienė.
Profesiją renkasi dėl įvairių priežasčių
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos prof. Ramunė Kasperė, doc. Vilma Linkevičiūtė ir lekt. Jurgita Motiejūnienė atlieka Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą „Mašininio vertimo ir gestų kalbos recepcijos tyrimas pasitelkiant žvilgsnio sekimą“, kurio vienas pagrindinių tikslų yra didinti klausos negalią turinčių asmenų įtrauktį.
Tyrimo vykdymui buvo svarbu surinkti informaciją apie gestų kalbos vertėjo profesiją, vertimo procesą ir jame naudojamus įrankius bei užsakovus, tad tyrėjos kreipėsi į lietuvių gestų kalbos vertėjus su prašymu atsakyti į paruoštą klausimyną. Respondentų atsakymai į klausimus apie gestų kalbos vertėjo profesiją atskleidė labai įvairias šios profesijos pasirinkimo priežastis.
Kai kurie gestų kalbos vertėjai gimė kurčiųjų šeimose, tad moka gestų kalbą ir versdavo tėvams nuo pat vaikystės, kiti sužinojo apie šią profesiją iš pažįstamų, kurie anksčiau buvo pasirinkę gestų kalbos vertėjų studijas arba jau dirbo vertėjais, tačiau didžiąją dalį respondentų pasirinkimo lėmė juos vienijanti empatija, komunikabilumas ir noras padėti žmonėms.
Deja, daugelis apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad lietuvių kalbos gestų vertėjų trūksta, tad kai kurie jų renkasi dirbti po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis arba dirba dviejuose darbuose, ne tik Lietuvių gestų kalbos vertimo centre, bet ir kurčiųjų mokyklose arba vykdo individualią veiklą.
Griežti reikalavimai ir dinamiška darbo aplinka
Lietuvių gestų kalbos vertėjai yra unikalūs, nes yra ruošiami ir gali vertėjauti visose srityse, o ne vienoje ar keliose, be to, jie nuolat kelia kvalifikaciją ir tobulina vertimo technikas.
Pasakodami apie patį vertimo procesą, respondentai teigia, kad pirmiausia skyriaus užsakymų koordinatorius gauna vertimo užsakymą ir paskiria vertėją (-us) pagal jo pobūdį ir trukmę. Jei renginys ilgesnis, skiriama vertėjų komanda.
Jei klientasyra užsienietis, kartu skiriamas ir vertėjas konsultantas – kurčias vertėjas, kuriam gestų kalba yra jo gimtoji kalba. Šis vertėjas į pagalbą pasitelkiamas tais atvejais, kai girdintis vertėjas neturi kompetencijos kokybiškai atlikti vertimą dėl kliento specifinių poreikių. Kitais atvejais į vertimus siunčiamas vienas gestų kalbos vertėjas.
Apklausoje dalyvavo ir respondentas, dirbantis bendrajame pagalbos centre. Jo pamaina trunka 12 valandų su įtampos kupinomis pertraukomis, nes pamainoje vienu metu dirba tik vienas vertėjas, kuris turi atsakyti į bet kuriuo metu sulauktus skambučius.
Gestų kalbos vertėjų darbe pasitaiko įvairių profesinių iššūkių – nuo specifinės srities terminijos ar gestų stokos iki poreikio greitai prisitaikyti prie skirtingų situacijų. Siekdami kuo tiksliau perteikti informaciją, prieš priimdami užsakymą vertėjai stengiasi išsiaiškinti vertimo temą, situaciją ir trukmę, o, esant galimybei, iš anksto susipažinti su būsima medžiaga.
Išanalizavusi ir apibendrinusi respondentų atsakymus, projekto tyrėja V. Linkevičiūtė pabrėžia, kad gestų kalbos vertėjams taikomi profesiniai reikalavimai, jie turi laikytis etikos principų – konfidencialumo, nešališkumo, tikslumo ir profesionalumo.
Svarbi ir apranga, kuri turi netrukdyti gestų matomumui, tad rekomenduojama vienspalvė, dažniausiai tamsi, neutrali, apranga be ryškių raštų, blizgių aksesuarų ar didelių iškirpčių, kad kliento dėmesys būtų nukreiptas į gestus ir mimiką. Taip pat vengiama masyvių papuošalų ar kitų detalių, kurios gali blaškyti arba trukdyti aiškiai matyti rankų judesius. Rekomenduojamas pastelinių spalvų manikiūras bei neryškus makiažas ir užmaskuotos tatuiruotės.
Darbe pasitelkia ir dirbtinį intelektą
Atsakydami į klausimą apie savo darbe naudojamus vertimo įrankius, lietuvių gestų kalbos vertėjai pirmenybę teikia lietuvių gestų ir tarptautinių gestų kalbos žodynams. Jie taip pat naudoja specializuotus žodynus, mokslinių, teisinių ar medicininių terminų bei lietuvių kalbos gestų duomenų bazes ir vaizdinę medžiagą, padedančią suprasti sudėtingas sąvokas.
Vertėjų nuomonės išsiskiria kalbant apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą vertimo procese. Kai kurie gestų kalbos vertėjai DI naudoja labai retai, o kai kurie teigia, jog „labai draugauja“ su šiuolaikinėmis technologijomis ir DI.
Visi vertėjai sutaria, kad šiuolaikinės technologijos gali padėti, tačiau negali pakeisti žmogaus. Lietuvių gestų kalbos vertimą atlieka žmogus vertėjas, nes yra labai svarbu tiksliai perteikti ne tik žodžius, bet ir prasmę, emociją, kontekstą, mimiką bei kultūrinius aspektus.
„Nors jau sukurta gestų atpažinimo ir vertimo sistemų, DI kol kas negali tiksliai ir kokybiškai versti, kadangi gestų kalba nėra paprastas šnekamosios kalbos atitikmuo. Todėl labai svarbi vertėjo kompetencija, kuri sukaupiama iš ilgametės patirties ir gebėjimo prisitaikyti prie auditorijos“, – sako projekto tyrėja J. Motiejūnienė.
Lietuvių gestų kalbos vertėjai teigia, jog mūsų šalies girdintieji vis geriau suvokia klausos negalią turinčių asmenų kultūrą bei bendravimo subtilybes, tačiau vis dar susiduria su situacijomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigose, kai jų darbuotojai ignoruoja klausos negalią turintį asmenį, elgiasi tarsi jo ten nebūtų ir kreipiasi ne tiesiogiai į jį, o į vertėją. Tokiais atvejais gestų kalbos vertėjai turi ne tik atlikti savo tiesiogines pareigas, bet ir mandagiai nukreipti darbuotojo dėmesį į kurčiąjį asmenį bei priminti savo, kaip komunikacijos tarpininko, vaidmenį.
Lietuvos gestų kalbos vertėjų apklausos rezultatai atskleidžia šios profesijos sudėtingumą, daugialypiškumą, plataus spektro pritaikomumą ir ypatingą pridėtinę vertę gerinant klausos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę, visapusišką komunikaciją, informacijos prieinamumo užtikrinimą bei kurčiųjų bendruomenės įtraukumą.
„Gestų kalbos vertėjai ne tik prisideda prie informacijos prieinamumo didinimo kurčiųjų bendruomenei, bet taip pat gali padėti mokslininkams ir technologijų vystytojams įvertinti DI sprendimų poveikį, reikalingumą ir naudą,kurią geriausiai suprasti ir dėl kurios nuspręsti gali būtent pati kurčiųjų bendruomenė“, – teigia projekto vadovė R. Kasperė.
About the Author
