Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė
Dirbtinis intelektas (DI) skverbiasi į visas mūsų gyvenimo sritis, ne išimtis ir darbo rinka. Nepriklausomai nuo to, kuriai amžiaus grupei priklausote, kokios profesijos atstovas esate ir kokią poziciją užimate darbe, tikėtina, kad neišvengiamai susiduriate su stiprėjančiu DI vaidmeniu.
Akivaizdu, kad šiuo metu esame išskirtiniame technologijų vystymosi etape, kai matome transformaciją ir tinkamai ja pasinaudoję galime sėkmingai pereiti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Tokiu būdu užsitikrintume konkurencinį pranašumą tarptautinėje arenoje, stiprintume savo pozicijas darbo rinkos dalyvių kompetencijų, įgūdžių ir perspektyvų kontekste.
Remiantis naujausiais Eurostato ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, žvilgtelkime į skaitmeninius įgūdžius, finansinio raštingumo svarbą ir DI technologijų naudojimą darbo rinkoje.
Pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai – būtina sąlyga dalyvauti šiuolaikinėje ekonomikoje
Europos Sąjunga (ES) yra išsikėlusi tikslą, kad iki 2030 m. bent 80 proc. 16–74 metų ES gyventojų turėtų bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Tačiau tam neužtenka mokėti atlikti vieną konkrečią užduotį. Šiuo atveju yra vertinama, ar asmuo geba atlikti bent po vieną veiklą kiekvienoje iš penkių skaitmeninių įgūdžių sričių: (1) informacijos ir duomenų raštingumo; (2) bendravimo ir bendradarbiavimo; (3) skaitmeninio turinio kūrimo; (4) saugumo; (5) problemų sprendimo. Kitaip sakant, anketinės apklausos būdu yra siekiama įvertinti, ar asmuo turi bent pagrindinius bendruosius skaitmeninius įgūdžius.
Akivaizdu, kad šiandieniniame pasaulyje šie įgūdžiai yra būtini dalyvaujant darbo rinkoje, saugiai naudojantis elektroninėmis paslaugomis (įskaitant elektroninės valdžios ir elektroninės sveikatos paslaugas), mokantis visą gyvenimą ir didinant ekonomikos konkurencingumą ir socialinę įtrauktį. Visa tai yra reikalinga tam, kad būtų sumažinta skaitmeninė atskirtis ir stiprinamas visuomenės pasirengimas skaitmeninei ekonomikai. Skaitmeninė ekonomika apima prekių ir paslaugų kūrimą, gamybą, prekybą ir teikimą naudojant skaitmenines priemones, skatinant produktyvumą, inovacijas ir ekonomikos augimą.
Lietuvos skaitmeniniai įgūdžiai gerėja, tačiau atotrūkis nuo ES išlieka
Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 m. 93 proc. ES gyventojų internetu naudojosi bent kartą per savaitę, tačiau net 40 proc. ES gyventojų neturėjo pagrindinių arba aukštesnio lygio skaitmeninių įgūdžių. Kita vertus, situacija gerėja: 2021 m. 46 proc. ES gyventojų neturėjo pagrindinių arba aukštesnio lygio skaitmeninių įgūdžių, t. y. 6 proc. punktais daugiau nei 2025 m. ES kontekste 2025 m. išsiskiria Nyderlandai (83,6 proc.), Airija (82,8 proc.), Danija (81,5 proc.) ir Suomija (81 proc.), kuriuose gyventojų, turinčių pagrindinius arba aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius, yra daugiau nei 80 proc. Visgi Lietuva (53,8 proc.) yra žemiau ES vidurkio (60,4 proc.). Kitaip sakant, 2025 m. Lietuvoje 46,2 proc. gyventojų neturėjo bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Kita vertus, dinaminiame kontekste situacija gerėja: 2021 m. šis rodiklis siekė 51,2 proc.
Vis dėlto, Lietuva atsilieka. Vienos iš pagrindinių priežasčių gali būti susijusios su darbo rinkos ypatumais. Lyderiaujančiose šalyse didesnė ekonomikos dalis grindžiama žiniomis ir technologijomis, todėl darbuotojai dažniau naudoja įvairias skaitmenines priemones ir nuolat tobulina savo įgūdžius. Būtina išskirti ir ilgalaikes investicijas į skaitmeninį švietimą. Suomija, Danija, Nyderlandai ir Airija jau daugelį metų nuosekliai investuoja į skaitmeninį ugdymą mokyklose, mokytojų kompetencijas, suaugusiųjų mokymąsi ir viešųjų paslaugų skaitmenizavimą. Manytina, kad tai padėjo sukurti aukštą skaitmeninio raštingumo lygį visose amžiaus grupėse. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad Lietuvoje, vertinant įvairius skaitmeninių gebėjimų aspektus, gyventojų skaitmeninės kompetencijos vis dar nėra pakankamos.
Galiausiai – mokymasis visą gyvenimą. Tokiose šalyse kaip Švedija (2025 m. 41,9 proc.), Danija (35,6 proc.), Suomija (32,7 proc.) ir Nyderlandai (32,4 proc.), mokymosi visą gyvenimą veiklose dalyvauja didžiausia 18–64 metų gyventojų dalis ES. Kitaip sakant, nurodytų šalių gyventojai nuolatos įgyja, atnaujina ar tobulina žinias, įgūdžius ir kompetencijas. Lietuva pagal šį rodiklį 2025 m. buvo žemiau ES vidurkio (19,8 proc.), t. y. tik 15 proc. 18–64 metų gyventojų buvo įsitraukę į mokymosi visą gyvenimą procesą.
Akivaizdu, kad mažas įsitraukimas į mokymosi visą gyvenimą veiklas veikia ir skaitmeninių įgūdžių lygį. Sparčiai keičiantis technologijoms, vien mokykloje ar universitete įgytų žinių nebepakanka. Žmonės, kurie nuolat dalyvauja mokymuose, lengviau įgyja naujų skaitmeninių kompetencijų, prisitaiko prie darbo rinkos pokyčių ir efektyviau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis. Todėl šalys, kuriose mokymasis visą gyvenimą yra plačiai paplitęs (pvz., Danija, Suomija, Nyderlandai), paprastai pirmauja ir pagal gyventojų skaitmeninius įgūdžius.
Skaitmeninė ekonomika reikalauja ne tik technologijų, bet ir finansinių gebėjimų
Kitas iššūkis Lietuvos gyventojams yra finansinis raštingumas. 2023 m. Lietuvos bankas, taikydamas EBPO parengtą metodiką, organizavo ir įgyvendino finansinio raštingumo tyrimą. Metodiniu požiūriu finansinis raštingumas buvo vertinamas pagal tris komponentus: finansines žinias, finansinę elgseną ir finansinį požiūrį. Remiantis EBPO duomenimis, nustatyta, kad lietuvių finansinio raštingumo indeksas sudarė 56,1 proc. (100 proc. vertinimo skalėje), kuris buvo mažesnis už tyrime dalyvaujančių EBPO šalių vidurkį – 62,7 proc. Lietuvos finansinio raštingumo indeksas buvo mažiausias ir Baltijos šalyse (Latvijoje – 58,6 proc., Estijoje – 67,2 proc.). Tai rodo, kad lietuviams trūksta finansinio pobūdžio žinių, tinkamos finansinės elgsenos ir racionalaus finansinio požiūrio.
ES kontekste finansinio raštingumo lyderėmis galima įvardyti Vokietiją (76 proc.) ir Airiją (70 proc.). Šių šalių gyventojams finansinis raštingumas yra ne tik teorinių žinių rinkinys, bet ir kasdienėje veikloje taikomi gebėjimai valdyti pajamas, santaupas, riziką ir ilgalaikius finansinius tikslus.
Daugiau kaip trečdalis ES gyventojų naudojo generatyvinio DI įrankius
Remiantis Eurostato duomenimis, 2025 m. generatyvinio DI įrankiais naudojosi 35 proc. ES gyventojų, kurie per pastaruosius 3 mėnesius naudojosi internetu, o Lietuva jau aplenkė ES vidurkį – čia DI naudojosi 41,3 proc. gyventojų. Lyderėmis šioje kategorijoje buvo Graikija (49,5 proc.), Estija (49,2 proc.), Danija (48,6 proc.) ir Malta (48,4 proc.) – šalys, kuriose DI technologijas naudojo beveik kas antras gyventojas. Estijos rezultatą galima susieti su ilgalaike skaitmenizacijos strategija, o Danijos lyderystė išsiskiria aukštu gyventojų skaitmeninių įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą lygiu.
Tarp 16–24 m. jaunuolių Lietuvoje DI technologijas naudoja net 74,6 proc. (ES vidurkis – 64,6 proc.). Kitaip sakant, į darbo rinką ateina karta, kuriai dirbtinis intelektas yra toks pat natūralus įrankis kaip interneto paieška ar išmanusis telefonas. Vis dėlto, tarp 55–74 m. gyventojų Lietuvoje DI technologijas naudojo tik 11,3 proc. (ES vidurkis – 13,9 proc.). Tai rodo, kad technologijų atotrūkis tarp kartų išlieka didelis. Akivaizdu, kad skaitmeninis, finansinis raštingumas, lankstumas, inovatyvumas, gebėjimas mokytis visą gyvenimą yra vieni pagrindinių šių laikų įgūdžių ir kompetencijų, keičiančių iki šiol vyravusius standartinius, tradicinius darbo metodus.
Kita vertus, tai sukuria terpę kurti, formuoti ir stiprinti konkurencinius pranašumus tiek mikroekonominiame, tiek makroekonominiame lygmenyje. Vis dėlto, tiek Lietuvoje, tiek visoje ES DI technologijos dažniau yra naudojamos asmeniniams poreikiams nei darbui. 2025 m. Lietuvoje tokiems tikslams DI technologijas naudojo 36,2 proc. gyventojų (darbui – 21,1 proc.; mokymuisi – 10,1 proc.).
DI technologijų naudojimas įmonėse: Lietuva juda į priekį
Verslas taip pat naudoja DI technologijas. 2025 m. 21,3 proc. Lietuvos įmonių naudojo DI technologijas (2024 m. – 8,8 proc.), t. y. šiek tiek daugiau nei ES vidurkis (20 proc.). Dažniausi DI technologijų naudojimo tikslai buvo susiję su rašytinės kalbos analize (16 proc.), paveikslėlių, vaizdo ar garso medžiagos generavimu (11,5 proc.) ir įvairių darbo procesų automatizavimu (8,7 proc.).
2025 m. DI technologijas naudojančių įmonių kontekste lyderėmis buvo tokios šalys kaip Danija (42 proc.), Suomija (37,8 proc.), Švedija (35 proc.) ir Belgija (34,5 proc.). Vienos pagrindinių lyderystės priežasčių yra susijusios su aukštu skaitmeninės ekonomikos išsivystymu, inovacijų kultūra, įmonių gebėjimu diegti naujas technologijas ir kvalifikuotų specialistų prieinamumu. Taigi, matome, kad Lietuvos verslas juda teisinga kryptimi, tačiau DI vis dar nėra kasdienis įrankis daugumai įmonių. Tad didžiausias potencialas dar yra priešakyje.
Technologijų amžiuje – aukštesnė švietimo kartelė
Akivaizdu, kad darbuotojas, sėkmingai galintis konkuruoti darbo rinkoje ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje, neišvengiamai turės gebėti efektyviai ir kompleksiškai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, įskaitant DI technologijas.
Neatsiejama šio proceso dalimi turės būti loginis ir kritinis mąstymas, gebėjimas priimti racionalius sprendimus kritinėse situacijose ar neapibrėžtumo erdvėje. O finansinio, skaitmeninio raštingumo nauda turėtų būti ne tik savaime suprantamas dalykas, bet ir plačiai naudojamas aukštesniame nei baziniame lygmenyje.
Taigi, akivaizdu, kad Lietuvos švietimo kartelė negali būti nuleista, priešingai – turi būti atsižvelgiama į šiandienines realijas ir ugdomi atitinkamų sričių profesionalai, kurių žinios ir kompetencijos prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo.
About the Author
