Skip to content
September 14, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Kokius kaimynų skonius pamėgo Baltijos šalių gyventojai? Pirkinių krepšeliai atskleidžia bendrus favoritus

asd August 21, 2026 5 minutes read
Kokius kaimynų skonius pamėgo Baltijos šalių gyventojai? Pirkinių krepšeliai atskleidžia bendrus favoritus

Prieš 37 metus rugpjūčio 23-iąją Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungė Baltijos kelias – gyva žmonių grandinė, tapusi trijų šalių vienybės simboliu. Šiandien kaimynines valstybes jungia ne tik bendra istorija, kultūra ar artima kaimynystė. Ryšį galima pastebėti ir kasdieniuose pasirinkimuose – „Maximos“ pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai, latviai ir estai savo pirkinių krepšeliuose vis dažniau randa vietos ir kaimyninėse šalyse gimusiems prekių ženklams.

Tarp abiejose kaimyninėse šalyse pamėgtų lietuviškų vardų – kepinių gamintoja „Mantinga“, pieno produktų „Magija“, saldumynų „Pergalė“, mineralinio vandens „Akvilė“, mėsos gaminių „Biovela“ ir kasdienio vartojimo prekių „Grite“. Panašų kelią už savo šalies ribų yra atradę latviški „Karums“, „Cido“ bei „Selga“ ir estiški „Alma“ bei „Noo“ prekių ženklai.

Pasak „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovės Ernestos Vareikytės, ypatingą trijų Baltijos šalių ryšį šiandien galima pastebėti ir kasdienybėje.

„Baltijos kelias parodė išskirtinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybę. Šiandien mūsų artumą liudija jau visai kiti dalykai – keliaujame vieni pas kitus, pažįstame kaimynų kultūrą ir tradicijas, atrandame jų skonius. Įdomu, kad prekių ženklas, kurį vienoje šalyje žmonės laiko savu ir gerai pažįsta nuo vaikystės, ilgainiui gali tapti mėgstamu pasirinkimu ir kitose kaimyninėse valstybėse“, – sako E. Vareikytė.

Lietuviški vardai – abiejų kaimynių krepšeliuose

Kaimynai atranda skirtingų kategorijų lietuviškus produktus. Latvijos ir Estijos pirkėjai renkasi „Mantinga“ kepinius, „Magija“ pieno produktus, „Pergalė“ saldumynus, „Akvilė“ mineralinį vandenį, „Biovela“ mėsos gaminius bei „Grite“ kasdienio vartojimo prekes.

Kaimyninėse šalyse lengviau atrasti ir pamėgti tai, kas artima mūsų pačių skoniui bei kasdieniams įpročiams. Kepiniai, pieno ir mėsos gaminiai ar saldumynai – gerai pažįstamos kasdienio krepšelio kategorijos, todėl net ir pirmą kartą matomas kaimyninės šalies prekės ženklas gali pasiūlyti pažįstamą skonį. O jei produktas pasiteisina, jo kilmės šalis ilgainiui tampa kur kas mažiau svarbi.

„Kaina yra svarbi renkantis kasdienius produktus, tačiau tikrai ne vienintelė. Pirkėjai vertina kokybę, atkreipia dėmesį į tai, ką perka, o gerą patirtį su produktu prisimena. Kai jis pateisina lūkesčius, prie jo norisi sugrįžti, nesvarbu, ar prekių ženklas lietuviškas, latviškas ar estiškas. Taip vienoje šalyje gerai pažįstami produktai po truputį tampa savais ir kaimynams“, – pastebi ji.

Prigijo ir latviški bei estiški prekių ženklai

Šis apsikeitimas skoniais vyksta visomis kryptimis. Lietuviai ir estai renkasi latviško „Karums“ pieno produktus, taip pat „Cido“ gėrimus ir „Selga“ sausainius bei kitus saldumynus. Lietuvos pirkėjams pažįstami ir „Pols“ ledai bei „Laima“ saldumynai.

Estiški prekių ženklai taip pat randa savo vietą kaimyninėse šalyse. Lietuvoje ir Latvijoje perkami „Alma“ pieno produktai bei „Noo“ mėsos gaminiai, o Latvijos pirkėjai renkasi ir „Tere“ pieno produktus.

Tarp kaimyninėse šalyse prigijusių prekių ženklų nemažai tokių, kurie pirmiausia į pirkinių krepšelį gali patekti iš smalsumo – tai sausainiai, saldumynai, ledai ar kiti desertai. Tačiau pieno, mėsos gaminių ar gėrimų pasirinkimas rodo, kad kaimynų prekių ženklai įsitvirtina ir tarp įprastų kasdienių pirkinių.

Anot E. Vareikytės, pirmą kartą pasirinkti kaimyninės šalies produktą gali paskatinti smalsumas, tačiau tam, kad jis taptų įprastu pasirinkimu, vien jo neužtenka.

„Kaimynų produktą kartais pirmiausia pasirenkame tiesiog iš smalsumo – sudomina nematytas sausainis, ledai ar saldumynas. Tačiau tam, kad prie jo sugrįžtume, vien smalsumo neužtenka. Tuomet jau svarbu, ar patiko skonis, ar tenkina kokybė, sudėtis ir kaina. Matyt, todėl dalis produktų ilgainiui nustoja atrodyti kaimynų ir tiesiog tampa vienu iš įprastų pasirinkimų“, – sako „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė.

Sūreliai – mažas visų trijų Baltijos šalių bendrumas

Bene skaniausias sutapimas išryškėja pieno produktų lentynose. Lietuvoje gerai pažįstama „Magija“, Latvijoje – „Karums“, Estijoje – „Alma“, tačiau kiekvieną iš šių prekių ženklų yra pamėgę ir abiejų kaimyninių šalių pirkėjai.

Bendrumo galima ieškoti ir pačiame produkte – glaistyti varškės sūreliai yra gerai pažįstamas skonis visame Baltijos regione. Estijoje jie vadinami „kohuke“ ir laikomi vienu iš klasikinių vietos produktų, tačiau toks saldus varškės užkandis puikiai pažįstamas ir lietuviams bei latviams.

„Galima pajuokauti, kad varškės sūrelis – beveik neoficialus Baltijos šalių desertas. Lietuvoje turime savus nuo vaikystės pažįstamus skonius, latviai didžiuojasi savais, estai – savais, bet, pasirodo, mielai ragaujame ir vieni kitų. „Magija“, „Karums“ ir „Alma“ gražiai parodo, kad kiekviena šalis gali turėti savo favoritą, tačiau pats skonis mums visiems labai artimas“, – teigia E. Vareikytė.

Apie lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu tinkle dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių visoje Lietuvoje, kuriose kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Daugiau informacijos:

El. paštas komunikacija@maxima.lt

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Pramogos

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Apklausa: ar karščio bangos keičia siuntų atsiėmimo įpročius?
Next: Bazinis ir papildomas būsto draudimas: kokių rizikų gyventojai vis dar neįvertina?

Related News

„Atvirumo demencijai dienos 2026“ kvies į demenciją pažvelgti plačiau – nuo ankstyvos diagnostikos iki kultūros ir visuomenės atvirumo
5 minutes read

„Atvirumo demencijai dienos 2026“ kvies į demenciją pažvelgti plačiau – nuo ankstyvos diagnostikos iki kultūros ir visuomenės atvirumo

asd September 14, 2026 0
Pramoninis Panevėžys lėkštėje: miesto istorijos ATVIROS PRAMONĖS SAVAITGALIO metu virs skoniais
3 minutes read

Pramoninis Panevėžys lėkštėje: miesto istorijos ATVIROS PRAMONĖS SAVAITGALIO metu virs skoniais

asd September 14, 2026 0
„Liudviko Rėzos pėdomis“: Vilimo Norkūno tyrimų atrasta lietuvių dainų istorija XIX a. Europos muzikoje
4 minutes read

„Liudviko Rėzos pėdomis“: Vilimo Norkūno tyrimų atrasta lietuvių dainų istorija XIX a. Europos muzikoje

asd September 14, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Technologijų sektoriaus anomalija: kodėl sėkmingiausių Lietuvos verslų centrinės būstinės dar ne Londone?
    Technologijų sektoriaus anomalija: kodėl sėkmingiausių Lietuvos verslų centrinės būstinės dar ne Londone?
    Vilniuje užaugusios technologijų bendrovės plečiasi pasaulyje, tačiau savo strateginį centrą išlaiko mieste, o sukauptas kapitalas, kompetencijos ir patirtis
  • 6 iš 10 moksleivių mano naršantys per daug: technologijų atsisakyti nenori, nes mato ir jų naudą
    6 iš 10 moksleivių mano naršantys per daug: technologijų atsisakyti nenori, nes mato ir jų naudą
    Išmanusis telefonas šiandien lydi moksleivius didžiąją dienos dalį – nuo bendravimo ir pramogų iki mokymosi ar kasdienių užduočių.
  • „Atvirumo demencijai dienos 2026“ kvies į demenciją pažvelgti plačiau – nuo ankstyvos diagnostikos iki kultūros ir visuomenės atvirumo
    „Atvirumo demencijai dienos 2026“ kvies į demenciją pažvelgti plačiau – nuo ankstyvos diagnostikos iki kultūros ir visuomenės atvirumo
    Rugsėjo 20–24 dienomis Vilniuje, Kaune ir nuotoliniu būdu vyks „Atvirumo demencijai dienos 2026“ – renginių ciklas, kviečiantis visuomenę
  • Jau 192 Pirmadienio mitingas  vyks rugsėjo   14 d. 18:30 val. Katedros aikštėje, prie paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui!
    Jau 192 Pirmadienio mitingas vyks rugsėjo 14 d. 18:30 val. Katedros aikštėje, prie paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui!
    Kremliaus banditai ėmėsi naikinti Ukrainos žinių portalų redakcijas kartu su pastatais. Jų neleisti sklisti laisvam žodžiui. Taip pat
  • Seimo Pirmininkas J. Olekas: teisė reikšti savo nuomonę negali virsti žmonių žeminimu
    Seimo Pirmininkas J. Olekas: teisė reikšti savo nuomonę negali virsti žmonių žeminimu
    2026 m. rugsėjo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo

Jus sudomins

Technologijų sektoriaus anomalija: kodėl sėkmingiausių Lietuvos verslų centrinės būstinės dar ne Londone?
5 minutes read

Technologijų sektoriaus anomalija: kodėl sėkmingiausių Lietuvos verslų centrinės būstinės dar ne Londone?

asd September 14, 2026 0
6 iš 10 moksleivių mano naršantys per daug: technologijų atsisakyti nenori, nes mato ir jų naudą
4 minutes read

6 iš 10 moksleivių mano naršantys per daug: technologijų atsisakyti nenori, nes mato ir jų naudą

asd September 14, 2026 0
„Atvirumo demencijai dienos 2026“ kvies į demenciją pažvelgti plačiau – nuo ankstyvos diagnostikos iki kultūros ir visuomenės atvirumo
5 minutes read

„Atvirumo demencijai dienos 2026“ kvies į demenciją pažvelgti plačiau – nuo ankstyvos diagnostikos iki kultūros ir visuomenės atvirumo

asd September 14, 2026 0
Jau 192 Pirmadienio mitingas  vyks rugsėjo   14 d. 18:30 val. Katedros aikštėje, prie paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui!
1 minute read

Jau 192 Pirmadienio mitingas vyks rugsėjo 14 d. 18:30 val. Katedros aikštėje, prie paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui!

asd September 14, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}