Nors vasara baigiasi, kelionių sezonas tęsiasi – vieni skuba išnaudoti paskutines šiltojo sezono savaites, kiti planuoja rudenines išvykas, kai turistų srautai mažesni, o paslaugų kainos – prieinamesnės. Žmonės kelionių planavimui vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą (DI) ar kitas technologijas, norėdami sutaupyti laiko ir pastangų. Bet ar DI visuomet gali patarti geriau nei žmogus?
Keliauti savarankiškai tapo paprasčiau
DI savarankišką kelionių planavimą labai supaprastinta – vos per kelias sekundes jis gali pasiūlyti geriausią maršrutą, lankytinas vietas, apgyvendinimą, veiklas pagal žmogaus biudžetą ir pomėgius. Tai daugybei žmonių leidžia patiems susiplanuoti turistines keliones, net jei anksčiau toks darbas atrodė per sunkus.
„Jei nesate tas keliautojas, kuriam pusė kelionės malonumo yra planuoti, rasti jį dominančius objektus, domėtis jais ir taip sudaryti savo individualų kelionės planą, šiuolaikinės sistemos leidžia žymiai sumažinti laiko sąnaudas arba išsiversti be kelionių agentūrų pagalbos, pasiūlydamos jūsų reikalavimus atitinkančią informaciją, surinktą ir susistemintą iš internetinių šaltinių“, – sako VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) dekanė prof. dr. Simona Ramanauskaitė.
Anot ekspertės, tokiais atvejais DI dažnai pranoksta tradicines paieškos sistemas – jis ne tik pateikia rekomendacijų sąrašą, bet ir apibendrina informaciją, pasiūlo konkretų sprendimą, o prireikus – galimas alternatyvas.
Profesorė kartu su FMF mokslininku doc. dr. Pavel Stefanovič taip pat yra prisidėję prie kelionių krypčių rekomendavimo technologijos – DI prototipo, kuris naujas vietas keliautojams siūlė analizuodamas naudotojo „Instagram“ nuotraukas.
„Sistema iš jų bandė nustatyti žmogaus pomėgius – ar jam labiau patinka gamta, miestai, architektūra, kultūra ar nuotykinės patirtys – ir pagal panašaus skonio keliautojų pasirinkimus siūlė vietas, kuriose pats naudotojas dar nebuvo“, – aiškina ji.
Ateitis – skaitmeninis kelionių asistentas
Pasak profesorės, artimiausiais metais didžiausias pokytis, tikėtina, bus susijęs ne su DI galimybės generuoti vis geresnius kelionių scenarijus, o jo lankstumas – technologija taps dinamiškesnė, interaktyvesnė ir gebės nuolat prisitaikyti prie kintančių aplinkos veiksnių bei žmogaus poreikių.
„Vietoj vieną kartą sudaryto maršruto keliautojas turės nuolat prisitaikantį skaitmeninį asistentą, kuris realiuoju laiku atsižvelgs į orų prognozes, transporto vėlavimus, turistų srautus, renginius ar net paties keliautojo nuotaiką ir pomėgius“, – prognozuoja ekspertė.
Tokiu atveju žmogui nebereikėtų iš anksto suplanuoti kiekvienos atostogų dienos – užtektų nusistatyti kelionės tiksus, kryptį, biudžetą ir pagrindinius pomėgius, o DI kelionės metu galėtų koreguoti kelionės eigą ir siūlyti, ką geriausia veikti konkrečiu momentu.
„Jau dabar pastebimas keliautojų grupės augimas, kurie keliauja potyrių, jų detaliai neplanuodami. Tokie keliautojai nusimato tik pagrindinę kryptį, esminius lankytinus taškus, o visą kitą palieka akimirkos apsisprendimui kelionės metu“, – priduria prof. dr. S. Ramanauskaitė.
Kada pasitikėti DI, o kada – žmogumi?
Vis dėlto, technologijos nėra vienodai naudingos kiekvienai kelionei. Kai ieškoma autentiškų, mažai žinomų vietų, nestandartinių patirčių ar sudėtingų maršrutų, bendro pobūdžio DI gali nebepakakti.
„Jei tikite, kad pasaulyje dar yra įdomių lankytinų vietų, apie kurias nežino kiti turistai, jų tikrai nereikėtų ieškoti internete. Tokiu atveju didžiausią vertę kuria arba specializuotos, individualizuotos kelionių rekomendavimo sistemos, naudojančios nišinius duomenų šaltinius, arba patyrusios kelionių agentūros, kurios remiasi ne tik vieša informacija, bet ir ilgamete patirtimi, asmeniniais kontaktais bei patikrintomis žiniomis“, – sako mokslininkė.
Ji priduria, kad didžiausia klaida keliaujant būtų manyti, kad DI pateiktos rekomendacijos visada yra teisingos: jei duomenys pasenę, neišsamūs arba tam tikra vieta mažai aprašyta viešojoje erdvėje, jos gali būti netikslios.
„Pagal dabartines DI galimybes aš visais atvejais siūlau naudotojams į DI žiūrėti kaip į asmenį, kuris labai darbštus ir greitas, bet pats nėra to daręs ar kelionių atveju – pats ten buvęs“, – sako VILNIUS TECH mokslininkė ir pataria visuomer papildomai pasitikrinti įstaigų darbo laikus, sezoninius ribojimus, transporto jungtis ir vietos sąlygas.
Technologijos ypač naudingos tada, kai reikia greitai surasti ir susisteminti didelį kiekį informacijos. Tačiau kai svarbus vietos kontekstas, patirtis ar subtilūs keliautojo poreikiai, žmogaus sprendimas išlieka svarbus.
„Pavyzdžiui, jei norėsite paklausti, o ar tikrai kaime, kuriame jūs apsistojote, 5 val. ryto gaidžių giedojimas netrukdys jums miegoti, DI gali nepavykti rasti pakankamai duomenų ir tiksliai jums atsakyti, – šypsosi profesorė. – Efektyviausias sprendimas šiandien dažniausiai yra ne rinktis tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto, o derinti abiejų stipriąsias puses“.
Technologijos gali padėti keliauti tvariau, bet skatinti tai daryti daugiau
Technologijos keičia ne tik tai, kaip planuojame keliones, bet ir tai, kaip galime vertinti jų poveikį aplinkai. Šiandien keliautojai gali palyginti skirtingų transporto priemonių anglies pėdsaką, pasirinkti mažiau taršų maršrutą ar ieškoti tvaresnių apgyvendinimo vietų.
„Net naudodami dirbtinio intelekto įrankius patys galime palyginti skirtingų kelionių planuojamus anglies (CO₂) pėdsakus. Informacija apie tai tampa vis lengviau pasiekiama, o mums nereikia įdėti papildomų pastangų, kad ją gautume, todėl tai populiarėja“, – teigia VILNIUS TECH tvarumo ekspertė doc. dr. Rūta Mikučionienė,
Vis dėlto, technologijos savaime negarantuoja tvaresnio keliavimo. Ekspertė atkreipia dėmesį į vadinamąjį rikošeto efektą: kai dėl technologijų sumažėja kelionės kaina ar planavimo pastangos, žmonės gali pradėti keliauti dažniau.
„Jei technologijos tik palengvina ir atpigina keliones, bendras poveikis aplinkai gali net padidėti. Tačiau jei jos padeda rinktis mažesnės taršos transportą, ilgesnes, bet retesnes keliones ar mažiau apkrautas kryptis, jų poveikis gali būti teigiamas“, – sako ji.
Renkantis mažiau atrastas kryptis nauda – abipusė
Tuo tarpu kita tvarumo ekspertė doc. dr. Aušra Zigmontienė pabrėžia, kad kelionės poveikį aplinkai galima mažinti jau planavimo etape, renkantis traukinį, autobusą, keltą ar viešąjį transportą, o ne visą kelionę atliekant viena transporto priemone.
Tačiau tvarumas, specialisčių teigimu, neapsiriboja vien aplinkosauginiais klausimais. Pasirinkus mažesnį šeimos viešbutį, vietinį restoraną, ūkininkų produkciją, vietinio gido paslaugas ir vietinio amatininko, o ne masinės gamybos suvenyrus, daugiau kelionės metu išleistų pinigų lieka vietos ekonomikoje.
Be to, kartais verta sąmoningai rinktis ne populiariausias, o mažiau atrastas kryptis, nes nauda – abipusė: tai gali padėti išvengti perpildytų turistinių centrų, o kartu suteikti daugiau naudos vietos vietiniams – prisidėti prie verslų, kultūros išsaugojimo ir gyvybingų bendruomenių stiprinimo.
„Tvari kelionė nėra kelionė be poveikio – tokios praktiškai nėra. Tai – sąmoningas pasirinkimas, kuriuo stengiamės savo poveikį sumažinti, o vietai, į kurią atvykome, palikti daugiau naudos negu žalos“, – sako doc. dr. A. Zigmontienė.
About the Author
